Autoimuninis hepatitas – tai lėtinė nežinomos kilmės liga, pasireiškianti besitęsiančiu kepenų uždegimų, ilgainiui progresuojančiu į kepenų cirozę. Manoma, jog ši liga yra autoimuninė, tai yra, jos metu imuninės sistemos ląstelės kovoja prieš nuosavas kepenų ląsteles. Nėra aišku, kaip ši liga išsivysto, bet manoma, kad ją paskatinti galėtų kitos ligos, toksinai ar vartojami vaistai. Nustatyti autoimuninio hepatito rizikos veiksniai. Tai: moteriška lytis, įvairios bakterinės ar virusinės infekcijos, tam tikrų vaistų vartojimas (kai kurių antibiotikų ar vaistų, mažinanči cholesterolio kiekį kraujyje), paveldimumas, gretutinės autoimuninės ligos. Skiriami du autoimuninio hepatito tipai. Pirmasis (klasikinis) tipas yra dažnesnis ir gali prasidėti bet kokiame amžiuje. Apie pusė sergančiųjų šio tipo autoimuniniu hepatitu taip pat serga dar kokia nors autoimunine liga, pavyzdžiui, tiroiditu, reumatoidiniu artritu ar opiniu kolitu. Antrojo tipo autoimuninis hepatitas, nors gali išsivystyti ir suaugusiems, yra labiausiai būdingas mergaitėms ar jaunoms merginoms. Šis susirgimas taip pat būna dažnai asocijuotas su kitais autoimuniniais sutrikimais.
|
Negydomas autoimuninis hepatitas sukelia kepenų randėjimą, kuris, laikui bėgant, nulemia kepenų cirozės, o vėliau ir kepenų funkcijos nepakankamumo išsivystymą. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydymą, šis susirgimas gali būti sėkmingai kontroliuojamas vaistais. Jeigu medikamentinis gydymas nėra veiksmingas ar liga yra stipriai pažengusi, atliekama kepenų transplantacija.