COVID-19 gali paveikti net sugebėjimą mąstyti

Rugsėjo 09, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

COVID-19 infekcija palietusi jau labai  didelę dalį žmonijos. Nerimą kelia viena šios ligos ypatybė – niekuomet neaišku, kokia forma persirgs kiekvienas pacientas. Vieni žmonės šia infekcija perserga gana lengvai, kiti net ir ilgesnius mėnesius jaučia tam tikrus simptomus.

Kartais jauni, visiškai sveiki žmonės liga perserga dar sunkiau nei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, kuriems būdingas silpnesnis imunitetas. Tad COVID-19 koronavirusinė infekcija kiekvieną paliesti gali labai skirtingai – to numatyti neįmanoma. Nemažą susirūpinimą kelia ir tai, kad ši liga gali turėti ilgalaikes pasekmes pažintinėms (kognityvinėms) funkcijoms. Pakalbėkime apie tai plačiau.

COVID-19 paveikia ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir kitas organizmo vietas

Gana nemažai žinoma apie tai, kad koronavirusinė infekcija pažeidžia ne tik kvėpavimo takus ir plaučius, tačiau gali sukelti ir  kitų organų bei organų sistemų pakitimus. Pastebėta, kad sunkesnės ligos formos atveju stipriau nukenčia širdis ir kraujagyslės bei smegenys. Būtent smegenys itin jautrios deguonies trūkumui, o net ir trumpas tokių svarbių audinių kvėpavimo sutrikimas gali pridaryti ilgalaikės žalos. Jau dabar atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad koronavirusinė infekcija smegenis pažeisti gali gana stipriai ir negrįžtamai.

Persirgus COVID-19 gali būti sunkiau mąstyti ir įsiminti informaciją

Įvairūs tyrimai rodo, kad koronavirusinė infekcija smegenis gali pažeisti negrįžtamai – vyksta ankstyvi ir (arba) spartesni neurodegeneraciniai procesai, kurie nulemia pažintinių funkcijų silpnėjimą ar net laikiną jų išnykimą. Šioje srityje atlikta jau nemažai tyrimų, tačiau tyrinėjimai labai aktyviai tęsiami toliau, nes vis dar neaišku, kokios gali būti ilgalaikės koronaviruso pasekmės smegenims ir pažintinėms funkcijoms.

Pavyzdžiui, buvo atliktas vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 80 tūkstančių dalyvių. Jo metu reikėjo atlikti įvairias intelektines užduotis. Dalis respondentų nurodė persirgę koronavirusine infekcija ir (arba) net gulėję ligoninėje. Šiame tyrime buvo pastebėtas ryškus ryšys tarp koronavirusinės infekcijos sunkumo ir protinio testų rezultatų. Buvo įvertintos ir kitos respondentų ypatybės, galėjusios nulemti pažintinių funkcijų testo rezultatus, tačiau ryšys tarp persirgtos COVID-19 infekcijos intensyvumo ir prastesnio pasirodymo testuose vis tiek buvo ryškus. Blogiausiai teste pasirodė dėl koronavirusinės infekcijos ligoninėje gulėję žmonės – tai leidžia spėti, kad sunkesnės ligos formos galėjo turėti ryškesnes pasekmes kognityvinėms funkcijoms. Įvairūs tyrimai rodo, kad koronavirusinė infekcija smegenis gali pažeisti negrįžtamai – vyksta ankstyvi ir (arba) spartesni neurodegeneraciniai procesai, kurie nulemia pažintinių funkcijų silpnėjimą ar net laikiną jų išnykimą. Š

Tarp tyrimo dalyvių net ketvirtadalis vis dar jautė ilgalaikius COVID-19 simptomus

Viena svarbiausių šio tyrimo išvadų buvo tokia, kad net ir seniai pasveikę žmonės galėjo surinkti mažiau testo balų. Tad galima daryti prielaidą, kad COVID-19 gali turėti ilgalaikes pasekmes smegenims ir pažintinėms funkcijoms. Prastesnius rezultatus demonstravo ne tik tie, kurie vis dar jaučia koronavirusinės infekcijos simptomus, bet ir tie, kurie jau mano esantys visiškai pasveikę ir jokių simptomų nebejaučia.  Koronavirusine infekcija persirgusiems pacientams sunkiau nei šia liga nesirgusiems respondentams sekėsi argumentuoti, samprotauti, spręsti erdvines užduotis ir įvairias problemas. Jų būklę galima apibūdinti kaip „smegenų miglą (rūką)“. „Smegenų migla (rūkas) – tai būklė, kuriai būdinga „aptingusios“ ir sulėtėjusios smegenys, išsiblaškymas, užmaršumas, nesiorientavimas aplinkoje ir t.t.

Nors šioje srityje atliekama daugybė tyrimų, vis dar neaišku, kokias pasekmes COVID-19 koronavirusinė infekcija turės po kelių dešimčių metų ar dar po ilgesnio laikotarpio. Tačiau aišku tiek, kad net ir pasveikusiais laikomi asmenys gali kentėti nuo ilgalaikių pasekmių, kurios savo tikrąjį „veidą“ parodys tik senyvame amžiuje.

Prireiks ne tik ilgiau trunkančių tyrimų, bet ir ilgalaikių pasekmių gydymo

Mokslininkai sutinka, kad šios ligos ir jos sukeltų komplikacijų tyrimams reikia atlikti kur kas daugiau ir  kur kas išsamesnių tyrimų. Aišku tiek – COVID-19 neabejotinai paveikia ir smegenis. Daug vilties teikia nootropai – medžiagos, padedančios išsaugoti ir sustiprinti pažintines funkcijas. Tai smegenų ląstelių metabolizmą veikiantys vaistai, kurie pagerina atminties funkcijas ir mokymosi gebėjimus. Šie vaistiniai preparatai vadinami ateities vaistais – gal būtent jie padės kovoti su klastingosios COVID-19 koronavirusinės infekcijos sukeltomis pasekmėmis.

Ar kada teko skųstis panašiais negalavimais ir protinės veiklos sunkumais? Jei taip, tuomet Jums gali būti naudingi šie patarimai, padedantys ne tik palaikyti, bet ir pagerinti proto aštrumą. Jie taip pat gali pagerinti sugebėjimą mokytis ir įsiminti informaciją, susikaupti ir geriau pasirūpinti svarbiausiu savo organu – smegenimis.

Plačiau:

Kaip pagerinti protinę veiklą?

+1
+1 -0
  • nootropai
  • koronavirusas
  • covid-19
  • poveikis smegenims
  • kognityvinės funkcijos
  • neurodegeneraciniai pokyčiai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *