Raumenų skausmas gali reikšmingai apriboti mobilumą ir sukelti fizinius nepatogumus, be to, jis gali sukelti ir emocines kančias, ypač jei raumenų skausmas yra lėtinis. Dėl ūminio skausmo sunku judėti, o dėl lėtinių skausmų pacientas gali tapti irzlus ir nelaimingas. Būna ir taip, kad prasta emocinė būklė sukelia lėtinius skausmus ir pakliūnama į užburtą ratą, kai stresas daro įtaką skausmams, o patiriami skausmai dar labiau „augina“ tą stresą. Taigi kas dažniausiai sukelia raumenų skausmus? Kokios yra raumenų skausmo rūšys? Ir kaip savarankiškai numalšinti raumenų skausmą?
Kas dažniausiai sukelia raumenų skausmus?
Dažniausios raumenų skausmo priežastys yra šios:
- Per didelis fizinis krūvis ir dėl to atsirandantis raumenų nualinimas;
- Per mažas fizinis krūvis ir dėl to atsirandantis raumenų nusilpimas;
- Raumenų arba kitų minkštųjų audinių traumos – sumušimas, patempimas, plyšimas, įtrūkimas ir kt.;
- Infekcijos arba kitos ligos, pavyzdžiui, virusinė infekcija, reumatinės ar autoimuninės ligos, kurių metu vystosi raumenų uždegiminės reakcijos,
- Nepakankama ar nepilnavertiška mityba, kai maiste trūksta raumenų veiklai ir atsinaujinimui svarbių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio, magnio, kalio arba B grupės vitaminų;
- Nuolat patiriama nervinė įtampa arba stresas – dėl šių priežasčių raumenys nuolat įsitempę;
- Netaisyklinga laikysena arba nepatogi darbo bei miego aplinka – raumenis gali skaudėti dėl nuolatinio kūprinimosi, kaklo palenkimo, netaisyklingo sėdėjimo prie kompiuterio, raumenų įsitempimą paskatinančių miego pozų ir t.t. Netaisyklinga laikysena arba nepatogi darbo bei miego aplinka – raumenis gali skaudėti dėl nuolatinio kūprinimosi, kaklo palenkimo, netaisyklingo sėdėjimo prie kompiuterio, raumenų įsitempimą paskatinančių miego pozų ir t.t.
Kokios svarbiausios raumenų skausmo rūšys?
Yra keletas pagrindinių raumenų skausmo rūšių. Trumpai jas aptarkime:
- Raumenų pažeidimas arba trauma – yra įvairiausių raumenų pažeidimo tipų. Dažniausiai raumenys pažeidžiami intensyvesnės fizinės veiklos metu, tačiau raumenis gali skaudėti net ir dėl netinkamai suleistų vaistų. Pagrindinis dėl traumos atsiradusio raumenų skausmo požymis yra tas, kad jis atsiranda iš karto po traumos ar pažeidimo. Be to, skausmas gali atsirasti ne tik dėl raumenų, bet ir dėl raiščių ar sausgyslių pakitimų.
- Raumenų spazmai arba mėšlungis – tai labai skausmingas, nevalingai atsirandantis raumenų susitraukimas. Dažniausiai raumenų spazmai juntami kojose. Juos patyrę daugelis žmonių. Įprastai mėšlungis susijęs su raumenų nuovargiu, nervine įtampa, kai kurių medžiagų trūkumu maiste ir žema aplinkos temperatūra, tačiau jei jis kartojasi gana dažnai, tuomet reikėtų pasitikrinti ir dėl neurologinių ligų.
- Raumenų skausmo sindromas – šis gyvenimo kokybę trikdantis sindromas gali išsivystyti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, patirtų raumenų traumų ir sužalojimų, didelio fizinio krūvio, artrito, netaisyklingos laikysenos, streso, pervargimo, netgi vidaus organų ligų ir kt. Šis sindromas gali labai varginti ir net sukelti depresiją, tad lėtinių raumenų skausmų geriau neignoruoti.
Kaip savarankiškai palengvinti raumenų skausmą?
- Jei manote, kad raumenų skausmas atsirado dėl nuovargio ar didesnio fizinio krūvio, tuomet bent 2-3 paras pailsėkite ir stebėkite savo savijautą;
- Patyrus raumenų traumą, pažeistą vietą galima šaldyti ledo kompresu po 10 minučių kas kelias valandas, o tinimą mažina galūnės pakėlimas ir sutvarstymas elastiniu tvarsčiu (jei tik įmanoma);
- Raumenų skausmas malšinamas vietiškai veikiančiais vaistais, pavyzdžiui, geliais, tepalais ir pleistrais, o kraujosruvoms greičiau išsiskirstyti padeda didelę heparino koncentraciją turintys geliai;
- Sistemiškai skausmą ir uždegimą malšinti padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, Dolmen. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai;
- Jei kamuoja lėtinis skausmas, būtina ieškoti jo priežasties. Kovoti su skausmais padeda įvairios fizioterapijos rūšys, masažas, gyvenimo būdo ir laikysenos korekcija, streso valdymas.
Ar žinojote, kad apytikris visų žmogaus kraujagyslių ilgis – beveik 100 tūkstančių kilometrų? O ar žinojote, kad iš kojų venose esančiam kraujui tenka ilgiausias ir sunkiausias kelias, kad jis grįžtų į širdį? Galima pajuokauti, kad kojos pirštuose yra tolimiausi kraujagyslių taškai, be to, veniniam kraujui reikia įveikti nemenką sunkio jėgų pasipriešinimą. Taigi vertėtų visuomet stengtis, kad kraujotaka kojose nesulėtėtų, kitaip gali išsivystyti lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas. Pateikiame net 15 patarimų, kurie padės pasirūpinti savo kojų kraujotaka.
Plačiau:
15 patarimų, padėsiančių pagerinti Jūsų kojų kraujotaką (1 dalis)
Lithuanian