Podagra – gana dažna liga. Vis dėlto daug kas nežino, kokie procesai vyksta organizme, kai sergama šiuo medžiagų apykaitos sutrikimu. Kokie rizikos veiksniai padidina šios ligos išsivystymo tikimybę? Kokie podagros gydymo principai?
Kas yra hiperurikemija ir kaip ji susijusi su podagra?
Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje arba hiperurikemija labai glaudžiai susijusi su podagros išsivystymu. Šis veiksnys yra būtinas tam, kad liga atsirastų ir progresuotų. Vis dėlto hiperurikemija gali metų metus nepasireikšti jokiais klinikiniais simptomais ir pacientas apie ją gali net nežinoti. Būna ir taip, kad žmogaus kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose yra santykinai didelis šlapimo rūgšties kiekis, tačiau podagros priepuoliai jam niekada nepasireiškia.
Hiperurikemija formuojasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių – sumažėjusio/ mažėjančio šlapimo rūgšties šalinimo per inkstus ir padidėjusios/ didėjančios šlapimo rūgšties gamybos organizme. Vienas pacientas gali kentėti ne tik nuo sutrikusio šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus ar nuo padidėjusios šlapimo rūgšties sintezės. Vienam pacientui gali būti būdingi net keli hiperurikemijos išsivystymo veiksniai. Ilgalaikė hiperurikemija apie save gali pranešti inkstų akmenų susidarymu ir akmenligės priepuoliais, kurių metu sužinoma, kad žmogaus organizme labai ryškiai padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis. Būna ir taip, kad pirmiausiai diagnozuojamas lėtinės inkstų funkcijos nepakankamumas, o tik tuomet sužinoma jau apie gerokai pažengusią podagrą, dėl kurios negrįžtamai ir buvo pažeisti inkstai.
Kokių tipų būna podagra?
Net 9 podagros atvejai iš dešimties yra pirminės podagros atvejai, išsivystantys dėl įgimtų medžiagų apykaitos sutrikimų arba dėl gausaus purinų kiekio maiste. Pirminė podagra dažnai diagnozuojama vyresniems nei 40 metų vyrams, kurie itin dažnai ir dideliais kiekiais valgo riebią mėsą ir vartoja daug fermentuoto alkoholio, pavyzdžiui, alaus. Tuo tarpu antrinė podagra išsivysto dėl įvairių inkstų ligų. Sergant inkstų ligomis sumažėja normalus šlapimo rūgšties išskyrimas per inkstus, todėl ženkliai padidėja jos kiekis kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose. Antrinė podagra taip pat gali būti susijusi su įvairiomis kraujo ligomis, kai kurių vaistų vartojimu, su didesniu ląstelių irimu susijusiomis ligomis ir t.t. Podagros priepuoliai dažniau pasireiškia tiems, kurie vartoja diuretikus arba šlapimą iš organizmo varančius vaistinius preparatus. Apie šį medžiagų apykaitos sutrikimą neretai sužinoma tik tuomet, kai pradedami vartoti kokie nors nauji vaistiniai preparatai, susergama kokia nors ūmia liga ar atliekama kokia nors chirurginė operacija. Todėl podagra dažnai vadinama slapta ir ilgai besivystančia liga, vieną naktį ar ankstyvą rytą galinčia smogti labai skausmingu ir netikėtu sąnarių uždegimu.
Kokie podagros rizikos veiksniai?
Ne visuomet aišku, kodėl tam tikriems asmenims išsivysto podagra, o kitiems ne, nors ir jų kraujyje bei organizmo skysčiuose yra labai didelė šlapimo rūgšties koncentracija. Vis dėlto visiškai aiškūs šios lėtinės ligos rizikos veiksniai. Prie jų priskiriama vyriška lytis ir vyresnis nei 40 metų amžius. Vadinasi, podagra dažniau serga vyresni nei 40 metų vyrai. Moterims iki menopauzės ši lėtinė medžiagų apykaitos liga pasireiškia itin retai, vis dėlto po menopauzės podagra dažniau paliečia ir moteriškosios lyties atstoves, todėl jos negali jaustis visiškai saugios, kai apie podagrą kalbama kaip apie „vyrišką“ ligą.
Kiti podagros rizikos veiksniai yra paveldėtas polinkis – jei liga sirgo arba serga asmens artimieji, tai jam taip pat būdinga didesnė tikimybė patirti pasikartojančius podagros priepuolius. Ligos išsivystymo riziką taip pat didina gausus bei dažnas alkoholio vartojimas (būtina paminėti alų, sidrą ir vyną), antsvoris ir nutukimas, arterinė hipertenzija, inkstų nepakankamumas ir kitos ligos, kurių metu sutrinka normali medžiagų apykaita, padidėja ląstelių irimas ir pan. Hiperurikemija formuojasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių – sumažėjusio/ mažėjančio šlapimo rūgšties šalinimo per inkstus ir padidėjusios/ didėjančios šlapimo rūgšties gamybos organizme.
Kas nutinka, jei podagra negydoma?
Negydant podagros ne tik dažnėja priepuolių pasireiškimas ir ilgėja jų trukmė, bet patiriamas sąnarių skausmas tampa lėtiniu. Liga pažeidžia vis daugiau sąnarių, todėl gali sutrikti normali jų funkcija – sunkiau priminti pėdą ar valdyti plaštaką (simptomai priklauso nuo pažeistų sąnarių vietos ir pažeidimų intensyvumo). Taigi bėgant laikui trinka sąnarių judrumas, mažėja jų judesių amplitudė. Vėliau poodyje atsiranda podagrinių mazgų, dar vadinamų tofusais. Šie mazgai gali prakiurti, o iš jų gali ištekėti balta, kreidą primenanti masė. Dabar žinoma, kad tokie podagriniai mazgai dažniausiai formuojasi tiems pacientams, kurie serga intensyvia ir ilgalaike hiperurikemija. Tokie tofusai gali sukelti negrįžtamus sąnarių pažeidimus ir deformacijas, todėl jie gana pavojingi.
Kaip gydoma podagra?
Svarbu laikytis dietos, kurioje būtų sumažintas purinų kiekis. Reikėtų vengti riebios mėsos, riebios žuvies, ankštinių daržovių, riebių sultinių ir įvairių mėsos pusgaminių, konservų, subproduktų, pavyzdžiui, smegenų, inkstų, kepenų bei įvairaus alkoholio. Taip pat reikėtų vengti rūgštynių, špinatų, rabarbarų, briuselinių kopūstų, ridikėlių, pomidorų. Rekomenduojama valgyti daugiau pieno produktų, nes jie padeda išsiskirti šlapimo rūgščiai. Pacientams rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po kelis šimtus gramų kitų daržovių ir vaisių, nes jie šarmina organizmą, padeda išsiskirti šlapimo rūgšties pertekliui.
Priepuolio metu reikėtų patausoti pažeistą sąnarį, naudoti specialius įtvarus, pasitelkti šalčio terapiją, nes šaltis slopina uždegimą ir dėl jo atsirandančius simptomus – sąnarių skausmą, patinimą, paraudimą. Itin naudinga gerti kuo daugiau skysčių – net 3-4 litrus per dieną (rekomenduojamas šarminis negazuotas mineralinis vanduo). Priepuolio metu taip pat gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir hormoniniai preparatai, jei uždegimas yra didesnio intensyvumo ir vien nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nebepakanka. Jei priepuoliai kartojasi, tuomet skiriama vaistų, kurie blokuoja šlapimo rūgšties susidarymą organizme ir (arba) gerina jos pasišalinimą per inkstus. Šiandien Lietuvoje yra keletas tokių vaistinių medžiagų. Viena iš jų sukurta gana seniai, tačiau išlieka labai svarbia podagros gydymo dalimi. Kita vaistinė medžiaga kur kas naujesnė ir vis dažniau skiriama nuo podagros kenčiantiems pacientams.
|
Plačiau: |
Lithuanian