Viena dažniausių viršutinių kvėpavimo takų ligų

Vasario 10, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Ūminis bronchitas dažną asmenį pirmą kartą užklumpa jau vaikystėje. Tai labai nemaloni, tarsi kvėpavimo takus „draskanti“ liga, kuri gali atminty išlikti dar ilgam. Ką apie ją reikėtų žinoti?

Iš ko sudaryta kvėpavimo sistema?

Pradėkime nuo kvėpavimo sistemos anatomijos. Iš ko ji sudaryta?

Kvėpavimo sistemą sudaro dvi dalys:

  • Plaučiai, kuriuose deguonis pasisavinamas ir pašalinami kvėpavimo produktai. Plaučiuose vyksta dujų apykaita.
  • Kvėpavimo takai, kuriais keliauja, cirkuliuoja įkvėptas ir iškvėptas oras. Kvėpavimo takus sudaro labiausiai atsikišusi kūno dalis – nosis, taip pat gerklė, gerklos, trachėja ir bronchai. Pagrindinė kvėpavimo takų funkcija – tiekti į plaučius kvėpavimui paruoštą orą – jo valymas, drėkinimas ir šildymas prasideda jau nosyje.

Kas yra ūminis bronchitas?

Ūminis bronchitas – tai staigiai prasidedantis ir paprastai ilgai netrunkantis bronchų gleivinės uždegimas. Nors pats ūminis bronchitas dažniausiai trunka iki 3-10 dienų, tačiau nemalonus kosulys ir pagausėjusi gleivių gamyba gali tęstis dar bent kelias savaites, o kartais ir ilgiau. Daugumą ūminio bronchito atvejų sukelia virusai, pavyzdžiui, adenovirusas ar paragripo virusas. Tik apie 10 procentų atvejų prasideda jau bakterine infekcija. Vis dėlto ūminis bronchitas dažnai tampa virusinės infekcijos bakterine komplikacija.

Kas dažniau serga ūminiu bronchitu?

Pastebėta, kad ūminiu bronchitu dažniau serga tie asmenys, kurie dirba ar gyvena kenksmingomis sąlygomis – užterštas oras, kuriame gausu žalingų medžiagų, taip pat gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės bei trachėjos uždegimą. Ūminio bronchito riziką ypatingai didina peršalimas, mat itin dažnai ūminis bronchitas jau yra bakterinė paprasčiausio peršalimo komplikacija. Šia liga taip pat dažniau serga tie, kuriems būdingas sutrikusi, pakitusi kvėpavimo funkcija ar krūtinės ląstos anatominiai trūkumai bei plaučius aprūpinančios kraujotakos sutrikimai. Manoma, kad šia liga kasmet perserga iki 10 procentų gyventojų, tad ją galima laikyti viena dažniausių kvėpavimo sistemos ligų.

Kaip atpažinti ūminį bronchitą?

Ūminis bronchitas iš pradžių panašus į peršalimą, todėl patys įprasčiausi simptomai yra nuovargis, bendras negalavimas, sloga, paprastai nedidelis karščiavimas, gerklės skausmas, diskomfortas už krūtinkaulio, kosulys, kartais pasireiškia dusulys. Praėjus šiek tiek laiko, maždaug parai – dviems, išryškėja svarbiausias bronchito simptomas – varginantis ir ramybės neduodantis kosulys. Iš pradžių šis kosulys būna sausas, neproduktyvus, dirginantis. Dar po kelių dienų jis tampa produktyviu ir pagaliau atkosėjama skreplių, kurių gali vis daugėti. Skreplių struktūros, spalvos ir kiekio pasikeitimai dažniausiai rodo, kad virusinė infekcija komplikavosi bakterine infekcija. Taigi pagrindiniai ūminio bronchito simptomai – kosulys ir skrepliavimas, kurie gali kamuoti net kelias savaites, o kartais ir ilgiau. Ūminio bronchito diagnostikai itin svarbus tikslus simptomų apibūdinimas ir jų eigos įvardijimas. Kai atsiranda skreplių ir paciento bendroji būklė paprastai pagerėja, dažniausiai kvėpavimo metu girdimi karkalai. Manoma, kad šia liga kasmet perserga iki 10 procentų gyventojų, tad ją galima laikyti viena dažniausių kvėpavimo sistemos ligų.

Kaip gydomas ūminis bronchitas?

Jei ligos eiga nėra sunki ir įtariama virusinė infekcija, tuomet pakanka simptominio gydymo. Jei pacientas patiria skausmą ar pakilusi jo temperatūra, tuomet galima vartoti skausmą ir karščiavimą mažinančius vaistinius preparatus, pavyzdžiui, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Sausas ir intensyvus kosulys gali būti slopinamas pačiomis pirmosiomis paromis, tačiau geriausia gerti daug skysčių ir palaukti „drėgnesnio“ kosulio varianto. Šį kosulį jau reikėtų skatinti atsikosėjimą gerinančiais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, Flavamed. Svarbu ilsėtis, būti namuose ir stebėti savo sveikatos būklę. Jei liga užsitęsė ir būklė negerėja, tuomet gali prireikti ir antibiotikų, tačiau tik gydytojui nusprendus. Būtina pabrėžti, kad dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Gripas daugelį pasitinka bene kiekvieną rudenį ir pavasarį. Tam patariama ruoštis ne tuomet, kai aplinkui vis daugėja sergančiųjų, bet iš anksto. Tačiau jeigu to nedarėte anksčiau, o šiuo metu pastebite pirmuosius susirgusius, dar ne vėlu griebtis priemonių, padėsiančių išvengti nemalonios ligos. Siūlome įtvirtinti 8 kasdienius įpročius – jie gali padėti išlikti sveiku visą sirgimų sezoną.

Plačiau:

8 paprasti būdai, kaip apsisaugoti nuo gripo

+1
+1 -0
  • Sausas kosulys
  • Kosulys
  • drėgnas kosulys
  • kosulio gydymas
  • ūminis bronchitas
  • ambrokslis

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *