10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų kosulį

Spalio 25, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Vaikų kosulys – vienas dažniausių skundų, dėl kurių kreipiamasi į šeimos gydytojus. Pristatome 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų kosulį.

1) Vaikų kosulys nebūtinai rodo ligą. Rytinis kosčiojimas gali būti normali fiziologinė reakcija į per naktį kvėpavimo takuose susikaupusį sekretą. Susirūpinti dažniausiai tenka tada, kai kosulys kamuoja ilgiau nei dvi paras ir jis kamuoja ne tik dieną, bet ir naktį. Staigus kosulys gali pranešti apie kvėpavimo takuose užstrigusį svetimkūnį, o ilgalaikis sausas kosulys gali būti bronchinės astmos pranašas.

2) Dažniausia vaikų kosulio priežastis – virusinė infekcija. Rečiau už vaikų kosulį „atsakingos“ bakterijos. Paprastai liga prasideda nuo sauso, neproduktyvaus, dirginančio kosulio. Po trijų – keturių parų sausas kosulys dažniausiai tampa drėgnu ir produktyviu.

3) Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia patys įvairiausi patogenai. Jie pažeidžia vaikų kvėpavimo takų gleivinę. Prasideda uždegiminis procesas. Gleivinė paburksta ir pradeda gaminti daugiau sekreto, kuris papildomai dirgina pačią kvėpavimo takų gleivinę. Taip atsiranda apsauginis refleksas – kosulys. Būtent kosulio metu šalinamos gleivės, o kartu su jomis – ir ligos sukėlėjai. Taigi drėgną kosulį reikia ne slopinti, o skatinti.

4) Sausas kosulys yra dirginantis ir neproduktyvus. Sausas kosulys gali atsirasti dėl virusinių infekcijų, balso stygų uždegimo, alerginių ligų, netgi nerimo. Sausas kosulys gali būti slopinamas specialiais vaistiniais preparatais, tačiau jų nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 3-4 paras, nebent gydytojas nurodo kitaip. Sauso kosulio gydymui negalima vartoti atsikosėjimą gerinančių ir gleivių klampumą mažinančių vaistinių preparatų, nes tuomet kvėpavimo takų gleivinė tik dar stipriau dirginama.

5) Drėgnas kosulys gali būti paviršinis arba gilesnis, tačiau jis paprastai nėra toks dirginantis kaip sausas kosulys. Šis kosulys jau produktyvus – jo metu atkosima gleivių arba skreplių. Kosulio „gilumas“ priklauso nuo gleivių skystumo. Kuo gleivės skystesnės, tuo jos lengviau atkosimos.

6) Drėgnas kosulys būdingas sergant sinusitu, plaučių uždegimu, bronchitu ir kt. Drėgnas kosulys neretai įvardijamas kaip sveikimo požymis, vis dėlto būtina stebėti vaikui pasireiškiančių simptomų visumą – ar jis karščiuoja, ar jam skauda gerklę bei galvą, ar vaikas vangus ir mieguistas, ar jis stipriai sloguoja ir t.t. Gleivinė paburksta ir pradeda gaminti daugiau sekreto, kuris papildomai dirgina pačią kvėpavimo takų gleivinę. Taip atsiranda apsauginis refleksas – kosulys. Būtent kosulio metu šalinamos gleivės, o kartu su jomis – ir ligos sukėlėjai. Taigi drėgną kosulį reikia ne slopinti, o skatinti.

7) Tuomet, kai kosulys tampa drėgnas, galima pradėti vartoti atsikosėjimą gerinančius preparatus. Flavamed sudėtyje yra veikliosios medžiagos ambroksolio hidrochlorido, priklausančio mukolizinių (gleives skystinančių) ir atsikosėjimą skatinančių vaistų grupei. Flavamed geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinka vartoti vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Flavamed suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau kosulio metu pasišalinti. Jeigu per 4-5 dienas vaiko savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, būtinai kreiptis į gydytoją. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

8) Labai svarbu vartoti kuo daugiau skysčių, vėdinti ir drėkinti patalpas. Naudingos specialiais aparatais atliekamos inhaliacijos. Liaudies medicina rekomenduoja garstyčių lapelius ant krūtinės ir kojų mirkymą karšto vandens vonelėje (geriau pasitarti su gydytoju).

9) Pavojaus signalai, rodantys, kad būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją: vaikeliui sunku kvėpuoti; vaiko kvėpavimo dažnis padidėjęs; vaiko kosulys labai stiprus, priepuolinio ir lojančio pobūdžio; kosulys kamuoja ne tik dienomis, bet ir naktimis; vaikas galimai kažkuo užspringo; vaikas karščiuoja; vaikas atkosėja rausvos, gelsvos arba žalsvos spalvos skreplių; vaikui skauda krūtinę; vaikui pasireiškia kitų nuogąstavimus keliančių simptomų.

10) Jei kosėja kūdikis arba labai mažas vaikas, tuomet rekomenduojama nedelsiant pasitarti su vaikelio gydytoju.  

Kosulys yra natūralus apsauginis mechanizmas. Tai refleksinis oro iškvėpimas, kurio dėka organizmas gali pašalinti dirginančias medžiagas iš kvėpavimo takų. Stiprus ir priepuolinis kosulys gali stipriai varginti, trukdyti ir dirbti, ir miegoti.

Plačiau:

Apie kosulio tipus, priežastis ir gydymą

0
+0 -0
  • drėgnas kosulys
  • drėgno kosulio gydymas
  • vaikų infekcijos
  • vaikų kosulys
  • Vaikų ligos
  • Sausas kosulys
  • Kosulys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *