Kas pirmiausiai turėtų pasitikrinti dėl lėtinės obstrukcinės plaučių ligos?

Rugsėjo 24, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai progresuojantis kvėpavimo takų susirgimas, kurio galima išvengti, o susirgus – būtina gydyti. Jo metu sutrinka normalus kvėpavimo takų praeinamumas dėl ne visiškai išnykstančios obstrukcijos, atsirandančios dėl nenormalios plaučių uždegiminės reakcijos į įkvepiamas kenksmingas daleles ir dujas. Sutrinka normali dujų apykaita plaučiuose, todėl deguonies pradeda trūkti įvairiuose organizmo audiniuose ir organuose. Tai pavojinga liga, dėl kurios pirmiausiai pasitikrinti turėtų ilgą laiką rūkantys, vyresni ir tam tikrus simptomus patiriantys asmenys.

Kokios LOPL priežastys?

Dar iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl vieni žmonės suserga LOPL, o kiti – ne. Egzistuoja keletas hipotezių, kad su amžiumi plaučių audinys natūraliai sensta, kvėpavimo takuose vyksta tam tikri pokyčiai, todėl vyresni pacientai turi didesnę riziką susirgti LOPL. Žinoma, kad pagrindinis šios lėtinės ligos rizikos faktorius yra rūkymas. Teigiama, kad net apie 90 procentų pacientų, sergančių LOPL, ilgą laiką aktyviai arba pasyviai rūko. Sunku būtų paneigti šį akivaizdų ryšį – rūkymas tarp LOPL išsivystymo priežasčių/ rizikos faktorių užima pirmąją vietą.

Taip pat manoma, kad nemažai įtakos turi ir oro užterštumas. Įvairios profesinės dulkės, kenksmingi garai, žalingi dirgikliai ir dūmai neigiamai veikia plaučių ir kvėpavimo takų funkciją (ypač tuomet, kai kontaktas labai ryškus ir ilgalaikis).

Itin retais atvejais LOPL išsivysto dėl tam tikrų genetinių defektų – baltymo, vadinamo alfa-1-antitripsinu, trūkumo. Beje, pastebimas ir toks ryšys, kad LOPL dažniau suserga tie, kurie kūdikystėje ar vaikystėje sirgo kvėpavimo takų infekcijomis. LOPL išsivystymas dažnesnis ir po tokių infekcinių susirgimų kaip gripas, plaučių uždegimas, įvairios plaučių virusinės ligos. Skaičiuojama, kad tarp rūkančių asmenų LOPL dažniau serga tie asmenys, kurie turi ir kitą gretutinę ligą – astmą.

Kaip vystosi LOPL?

Kalbant apie LOPL būtina paminėti, kad liga dažnu atveju nustatoma itin vėlai. Pirmiausiai dėl to, kad pačioje ligos pradžioje paprastai nejaučiama jokių simptomų. Ji visiškai „tyliai“ gali vystytis metų metus. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į ankstyvuosius ligos simptomus, tokius kaip kosulys, skrepliavimas ir lengvas fizinio pajėgumo sumažėjimas. Gaila, kad labai didelė dalis LOPL sergančių pacientų tokius simptomus „nurašo“ rūkymui ir net nepagalvoja, kad jie jau gali sirgti sunkia plaučių liga. Pacientas pripranta prie skreplių atkosėjimo, nuolatiniu tampančio kosulio ir vis mažėjančios fizinio aktyvumo tolerancijos.

Simptomai gali vystytis ir sunkėti metų metus, kol atsiranda tokių ligos požymių ir paūmėjimų, dėl kurių pacientas jau išsigąsta ir supranta, kad kažkas negerai. Deja, bet tai dažniausiai būna jau vėlyvesnių ligos stadijų simptomai. Jei pačioje ligos pradžioje dusulio nejaučiama, tai vėliau jis pradeda kamuoti lipant laiptais ar mėginant pasivyti autobusą. Bėgant laikui dusulys progresuoja, atsiranda švokštimas, sunkumas krūtinėje, gniaužimo jausmas, įvairūs cypiantys garsai. Vėliau kūnas pradeda jausti nuolatinį deguonies deficitą. Labiausiai dėl jo kenčia smegenys, širdis, raumenys ir kiti organai. Dar iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl vieni žmonės suserga LOPL, o kiti – ne. Egzistuoja keletas hipotezių, kad su amžiumi plaučių audinys natūraliai sensta, kvėpavimo takuose vyksta tam tikri pokyčiai, todėl vyresni pacientai turi didesnę riziką susirgti LOPL.

Pacientui tampa vis sunkiau judėti, nes dusulys pradeda kamuoti net ir mėginant elementariai pasirūpinti savimi. Vėliau kvėpavimo sunkumai net ir ramybės būsenoje (gulint arba sėdint). LOPL sukelia ne tik fizinių, bet ir emocinių kančių bei gali tapti neįgalumo priežastimi.

Nors LOPL yra nepagydoma liga, tačiau tinkamas gydymas padeda išvengti pavojingų jos komplikacijų ir paūmėjimų.

Kas pirmiausiai turėtų pasitikrinti dėl LOPL?

Gydytojai teigia, kad labiausiai suklusti turėtų vyresnio amžiaus (maždaug nuo 45 metų), ilgai rūkantys ir kenksmingomis darbo sąlygomis dirbantys asmenys. Būtent jie spirometrijos tyrimą ir krūtinės ląstos rentgenografiją turėtų atlikti kasmet. Tai padėtų užbėgti už akių vėlyvųjų ligos stadijų išsivystymui.

Kuo anksčiau aptinkama LOPL, tuo geresnės jos gydymo prognozės ir tuo didesnė tikimybė, kad pacientas galės gyventi normalų gyvenimą. Jei pacientui tokie veiksniai nebūdingi, tačiau jis patiria pagrindinius LOPL simptomus (dusulį, kosulį ir skrepliavimą), jis taip pat turėtų nedelsdamas pasitikrinti dėl ligos. Jei pacientui būdingi ir minėtieji rizikos veiksniai, ir patiriami simptomai, tuomet jam jau geriau nebedelsti nei akimirkos ir kreiptis į gydytojus. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė galimybė sulaukti ryškių kvėpavimo sistemos pažeidimų.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – viena dažniausiai neįgalumą ir mirtį sukeliančių susirgimų. Ji paplitusi visame pasaulyje, tik jos paplitimas įvairiose šalyse reikšmingai skiriasi, nes liga susijusi ne tik su ilgalaikiu rūkymu, bet ir su stipriu aplinkos užterštumu, o kartais ir su genetiniais ypatumais. Manoma, kad vien Europoje sergamumas šia liga gali siekti net nuo 5 iki 10 procentų – o tai tikrai reikšmingi skaičiai.

Plačiau:

4 dažniausi rimtos plaučių ligos išsivystymą nulemiantys faktoriai

0
+0 -0
  • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
  • LOPL
  • Rūkymas
  • Plaučių ligos
  • LOPL rizikos veiksniai
  • LOPL simptomai
  • LOPL požymiai
  • rūkymo žala
  • plaučių liga

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.