Migrenos diagnostika ir gydymas – gana komplikuota sritis, mat daugybė mano, kad tokios ligos kaip migrena net nėra ir painioja ją su paprasčiausiu galvos skausmu. Taip, intensyvus, pulsuojantis, įkyrus, varginantis galvos skausmas yra vienas svarbiausių migrenos simptomų, tačiau dažnu atveju pasireiškia ne vien tik jis. Jei migrenos priepuolis tęsiasi ilgai ir kartu su savimi atsineša regos ir jutimo sutrikimus, nuotaikų kaitas, virškinimo negalavimus ir kitus nemalonius pojūčius, tai, be abejonės, kenkia gyvenimo kokybei, o kartais kelia riziką net ir gyvybei, nors pati migrena nėra mirtina liga. Tačiau nesunkiai galima įsivaizduoti, kaip sunkus migrenos priepuolis užgriūva vairuojantį pacientą – ir kas, Jūsų nuomone, tuomet gali nutikti? Migrena – tai rimta liga, kurią būtina gydyti, taikant prevencines priemones ir tinkamą priepuolių gydymą. Ką apie migreną reikėtų žinoti kiekvienam iš mūsų?
Apie mitus ir apie statistiką
Vis dar sklando keistas mitas, kad migrena dažniau kamuoja labiau išprususius žmones, geresnės padėties gyventojus, tačiau duomenų apie tokią sąsają tiesiog nėra. Toks mitas kartais gali pasigirsti vien tik dėl to, kad išsilavinę žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, todėl dažniau išgirsta migrenos diagnozę. Galvos skausmas gali būti ne tik migrenos, bet ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų požymis, todėl manymas, kad „nieko čia tokio, jei vis paskauda galvą“ yra mažų mažiausiai neteisingas. Žinoma, galvos skausmas gali pasitaikyti bet kuriam – jei jis kamuoja tik kartais ir yra susietas su priežastimi (tarkime, po patirtos didesnės įtampos kurį laiką paskaudėjo galvą), tai nieko blogo neturėtų reikšti. Tačiau jei galvos skausmas yra intensyvus, varginantis, sukeliantis baimę ir nedarbingumą ir (arba) jis pasireiškia su kitais simptomais, apie kuriuos kalbėsime netrukus, tuomet reikėtų susirūpinti.
"Žinotina, kad migrena statistiškai dažniau kamuoja moteris, nors paskutiniu metu vis daugiau vyrų kreipiasi į gydytojus dėl stipraus ir pulsuojančio galvos skausmo."Žinotina, kad migrena statistiškai dažniau kamuoja moteris, nors paskutiniu metu vis daugiau vyrų kreipiasi į gydytojus dėl stipraus ir pulsuojančio galvos skausmo. Manoma, kad Lietuvoje migrena serga mažiausiai 200 tūkstančių pacientų. Didelė dalis atvejų išsivysto dar paauglystėje, tačiau liga gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo etapu. Kai kurie asmenys pirmuosius migrenos priepuolius gali susieti su tam tikrais gyvenimo įvykiais, pavyzdžiui, pirmosiomis mėnesinėmis, per egzaminus patirtu neįprastai dideliu stresu ar naujo darbo pradžia.
Tipiniai migrenos požymiai
Pagrindinis migrenos požymis – vienpusis galvos skausmas, stiprėjantis judėjimo metu. Tačiau jis nebūtinai turi būti vienpusis ir nebūtinai turi intensyvėti tik fizinio krūvio metu – migrena turi daug variacijų ir tipų, kiekvienam ši liga gali pasireikšti labai individualiai. Galvos skausmas paprastai labai intensyvus, panašus į tvinkčiojimą ar pulsavimą ir gali pasunkėti pasukant galvą, vartant akis, einant, lipant laiptais ir t.t. Būdingas ir padidėjęs jautrumas garsui, šviesai bei pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, svaigulys, dėmesio ir koordinacijos sutrikimai, raumenų įtampa. Pacientui norisi ramiai gulėti – pamiegojus tylioje ir tamsioje aplinkoje priepuolis neretai praeina arba bent jau susilpnėja. Migrenos priepuolis trunka nuo kelių valandų iki kelių parų.
Gydymas – tik po migrenos diagnozės nustatymo
Diagnozę patvirtinti galima tuomet, kai toks skausmo ir kitų nemalonių pojūčių derinys pasikartoja bent keletą kartų. Manoma, kad migrenos išsivystymui įtakos gali turėti genetika. Ją sunku aptikti tyrimų metu – svarbiausi yra paciento pasakojimai, ką jis patiria prieš priepuolius, jų metu ir jiems jau besibaigiant. Dažniausiai skiriami triptanų klasės vaistiniai preparatai, kurie tarpusavyje skiriasi poveikio stiprumu, poveikio trukme ir poveikio greičiu. Jie pasižymi galvos skausmo ir kitų simptomų slopinimu ir yra veiksmingi daugelio priepuolių atveju, tačiau svarbu juos išgerti kaip galima anksčiau. Būtina stengtis pažinti save ir ligą – taip bus galima pastebėti, kokie faktoriai galimai skatina priepuolių pasireiškimą – ar tai miego sutrikimai, ar poilsio trūkumas, ar labai didelė nervinė įtampa darbe, ar hormonų koncentracijų organizme pokyčiai ir t.t.
|
Gražiausios metų šventės daug kam siejasi su gausiai nukrautais stalais ir tingiu, ištisą dieną trunkančiu sėdėjimu prie jų. Persivalgymas ir virškinimo sutrikimai – vieni nemaloniausių nutikimų, kurių išvengti pavyksta retam. Plačiau: 3 praktiški patarimai lengvesnėms šventėms |
Lithuanian