Žiema – gana pavojingas metas, nes paslydimų ir dėl to patiriamų traumų rizika ypatingai išauga. Susiformavus plikledžiui traumatologijos skyriai visuomet sulaukia daugiau pacientų ir paslydimų skaičius tuomet išauga net dešimtimis kartų. Tad kaip elgtis, kad paslydimų ir dėl to patiriamų traumų tikimybė būtų daug mažesnė? Pateikiame Jums 10 naudingų ir paprastų patarimų, kurie padės žiemą jaustis saugiau.
- Visuomet žinokite, koks oras. Orų prognozių stebėjimas padeda geriau pasiruošti plikledžiui. Tai padės pasirinkti saugesnę avalynę ir aprangą, atšaukti kai kuriuos darbus, jei jie nebūtini ir apsisaugoti nuo pavojingų traumų ar autoįvykių.
- Avėkite tinkamus batus. Aukštakulniai ir batai lygiu padu arba aukšta pakulne tuomet, kai slidu – prastas pasirinkimas. Rinkitės avalynę gruoblėtu padu ir žema pakulne. Jei būtina dėvėti batus aukštesne pakulne, tuomet geriau rinktis batus su platformomis, o ne su kulniukais, su kuriais paslysti visai nesunku. ojų vilkimas imituojant slydimą gali padėti sumažinti traumų tikimybę. Galima šiek tiek palinkti į priekį ir reguliuoti pusiausvyrą rankomis.
- Apsirenkite daugiau drabužių sluoksnių. Paslydus minkštesni drabužiai gali padėti apsisaugoti nuo sunkesnių traumų, stipresnių sumušimų. Geriausia rinktis minkštesnes striukes, storesnes kelnes ir pėdkelnes, o pačius drabužius sluoksniuoti.
- Įsigykite specialias apsaugas. Parduotuvėse šiandien galima rasti specialių apkaustų ant batų, pagerinančių sukibimą su slidžia danga ir sumažinančių paslydimų tikimybę. Tokios apsaugos ypatingai naudingos tuomet, kai batų padas lygus ir labai slidus.
- Neskubėkite net ir tuomet, kai vėluojate. Dažniausiai paslystama tuomet, kai per daug skubama ir neįvertinama tai, kad danga slidi. Ypatingai atsargūs būkite tuomet, kai išeinate iš vidaus patalpų į lauką arba atvirkščiai. Prie įėjimų į pastatus danga neretai būna labai slidi ir pavojinga.
- Neneškite sunkių nešulių. Jie gali trikdyti pusiausvyrą ir mažinti normalią koordinaciją, todėl sunkūs nešuliai didina paslydimų ir dėl to kylančių traumų tikimybę. Tinkamiausios ne rankinės, o kuprinės.
- Judėkite mažais žingsneliais. Mažesni tarpai tarp pėdų gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl jausitės stabiliau. Judėkite nedideliais žingsneliais ir tikslą pasieksite sveiki.
- Ant itin slidžių dangų vilkite kojas tarsi slidininkas. Kojų vilkimas imituojant slydimą gali padėti sumažinti traumų tikimybę. Galima šiek tiek palinkti į priekį ir reguliuoti pusiausvyrą rankomis. Geriausia, jei rankose nieko neturėsite. Nesijaudinkite, kad iš šono galite atrodyti keistai – saugumas juk svarbiausia.
- Būkite labai atsargūs ant laiptų. Ant jų paslysti ne tik labai lengva, bet ant laiptų dažniausiai patiriama sunkių galvos ir nugaros traumų, kurios itin pavojingos. Judėdami laiptais neskubėkite, laikykitės turėklų arba sienos. Jei jų nėra, tuomet geriau judėti keturiomis arba paprašyti kieno nors, kad padėtų jais nulipti arba užlipti.
- Reguliariai atlikite pusiausvyros ir koordinacijos pratimų. Tai itin rekomenduojama vyresniems asmenims ir senjorams, nes jiems pargriuvimų tikimybė daug didesnė. Taip sustiprinsite raumenis, pagerinsite natūralią pusiausvyrą ir jausitės saugesni ne tik šaltuoju laiku, bet ir ištisus metus.
Visuomenė nuolat sensta ir vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Vis daugiau dėmesio skiriama senjorų gyvenimo kokybės pagerinimui. Svarbu, kad senjorai būtų sveiki ir laimingi ir dar ilgai galėtų džiaugtis auksiniu savo gyvenimo amžiumi. Kaip pagerinti gyvenimo kokybę senjorams? Ką reikėtų žinoti kiekvienam savo sveikata besirūpinančiam garbaus amžiaus piliečiui? Pateikiame 4 svarbius patarimus. • Vyresniame amžiuje nuolat mažėja raumeninio audinio kiekis, todėl maisto porcijos turi būti mažesnės, o judėjimo - daugiau Senstant natūraliai lėtėja medžiagų apykaita, mažėja virškinimo fermentų išskyrimas ir gamyba, nyksta raumeninis audinys ir daugėja riebalinio audinio. Senjorams pirmiausiai vertėtų stengtis suvalgyti mažiau maisto, nei anksčiau, nepamiršti būti fiziškai aktyviems. Taigi maisto porcijos turėtų būti mažesnės, o kasdien vertėtų aktyviau pajudėti bent po pusvalandį. Senjorams rekomenduojama valgyti reguliariai – bent 4-5 kartus per dieną. Tai padės išlaikyti optimalią kūno masę. • Vertėtų saugotis traumų, nes vyresniame amžiuje kaulinis audinys gyja sunkiau Kineziterapeutai gali parodyti specialių pratimų, padedančių ne tik stiprinti raumenis, bet ir palaikyti gerą laikyseną bei koordinaciją. Tai itin svarbu šaltuoju metų laikotarpiu, kai labai padidėja paslydimų ir su tuo susijusių traumų rizika. Kadangi daugumos senjorų (ypač moterų) kaulų tankis mažesnis nei jaunystėje, geriau išvengti kaulų lūžių, nes kaulinis audinys tiesiog sunkiau gyja. Vienas iš būdų – specialios mankštos, gerinančios pusiausvyrą ir koordinaciją. Beje, senjorams dažnai trūksta kalcio ir vitamino D, kas dar labiau didina sunkių traumų riziką. Reikėtų pasistengti šių medžiagų kiekį palaikyti sveika mityba, pavyzdžiui, valgyti pakankamai pieno produktų, tamsių daržovių ir riebios žuvies. Jei kalcio ir vitamino D ypatingai trūksta, galima papildomai vartoti maisto papildus, tačiau dėl jų vartojimo visuomet būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. • Didėja įvairių virškinimo sutrikimų tikimybė, nes lėtėja medžiagų apykaita ir mažėja virškinimo fermentų Senjorai dažniau skundžiasi tokiais virškinimo sutrikimais kaip vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, sunkumas skrandyje, nevirškinimo jausmas. Vyresniems asmenims rekomenduojama valgyti daugiau skaidulinių produktų. Puikiai tiks rupiai maltų grūdų kepiniai, košės, dribsniai. Praktiškai bet kokią košę ar kepinius galima papildyti kviečių arba avižų sėlenomis – taip jie tampa kur kas sveikesni. Taip pat naudinga valgyti daugiau lapinių daržovių, tamsiai žalių daržovių, ankštinių daržovių, vaisių su odelėmis. Vertėtų nepamiršti į mitybą įtraukti rauginto pieno produktų ir raugintų daržovių. Senjorams kur kas naudingesni sudėtiniai angliavandeniai, o paprastųjų angliavandenių, pavyzdžiui, cukraus, reikėtų vengti. Daug sudėtinių angliavandenių yra ankštinėse daržovėje, rupaus malimo grūdų duonoje, kitose daržovėse. Jei daržoves sunkiau sukramtyti, tuomet jas galima ir patroškinti. Taip pat reikėtų nepamiršti per parą išgerti bent 2 litrus negazuoto mineralinio vandens. Galima ir daugiau, jei tik senyvas asmuo neserga kokiomis nors ligomis, dėl kurių skysčių kiekis turėtų būti ribojamas. • Didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes organizme kaupiasi visų nesveikų įpročių padariniai Senjorų mityboje turėtų būti pakankamas omega 3 riebalų rūgščių kiekis. Patartina valgyti daugiau augalinių aliejų. Puikiai tiks šalto spaudimo linų sėmenų ir rapsų aliejai, kokybiškas pirmo spaudimo alyvuogių aliejus. Taip pat galima rinktis graikinių riešutų aliejų ir kanapių sėklų aliejų. Bent kartą – du per savaitę reikėtų pasimėgauti riebia žuvimi. Rekomenduojama vartoti žuvies taukus. Geriau rinktis troškintą, virtą ir garuose gamintą maistą, o kepto maisto vengti. Per parą reikėtų suvalgyti ne daugiau nei 5 gramus druskos, gyvulinį maistą dažniau keisti augaliniu. Beje, vertėtų nepamiršti ir psichinės sveikatos. Senjorai turėtų rasti mylimos veiklos ir džiaugtis ja su savo bendraminčiais.
Plačiau:
Kaip pagerinti senjorų gyvenimo kokybę?
Lithuanian