Kuo pavojingi slidūs šaligatviai ir kaip save apsaugoti?

Gruodžio 16, 2019 | Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Slidūs šaligatviai ir gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių šaltuoju metų laiku. Slysta ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji, ir senyvi asmenys. Tikrai ne visiems pavyksta išvengti traumų. Senyvame amžiuje jos itin pavojingos, nes gijimo procesas ir atsigavimas kur kas sudėtingesnis. Pasaugoti reikėtų ir save, ir savo aplinkinius. 


Kas gresia neatsargiai judant slidžiu paviršiumi?

Netikėtai paslydus ar parkritus galima susitrenkti galvą, nugarą, kitas kūno dalis, patirti kaulų lūžių ar sąnarių išnirimų, organų sumušimų bei kitokio tipo traumų, kurios kartais būna itin sunkios. Pastebima, kad slydimo momentu dauguma žmonių stengiasi pasiremti delnais ar pėdomis, todėl dažnai lūžta riešo ar čiurnos sritys. Senyviems pacientams gali lūžti bet kurie kūno kaulai, tačiau ypatingai dažnai pažeidžiamas šlaunikaulis, kurio gijimas itin sudėtingas. Pačios pavojingiausios yra galvos, kaklo ir stuburo traumos – gresia ne tik sumušimas, bet ir sunkesnės pasekmės. 

"Šaltajam metų sezonui vertėtų pasirūpinti tinkama avalyne. Jų padas turi būti grubaus paviršiaus, neslidus ir tinkamas vaikščioti apledėjusiais paviršiais"

Kada šaligatviai ir gatvės tampa pavojingesni nei įprastai?

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių kiekvienam iš mūsų verta būti budriam ir atsargiam, ypač šaltojo sezono pradžioje, kai šaligatviai dar nebūna paruošti saugiam vaikščiojimui. Pavojingiau ir atlydžio metu, pradėjus tirpti ledui ir paviršiui tapus panašiam į ledo čiuožyklą. Kiekvienam reikėtų pasidomėti prognozuojamomis oro sąlygomis ir tinkamai joms paruošti ne tik savo vaikus, bet ir save, nes paslydimas gali būti visiškai netikėtas, o jo pasekmės, pavyzdžiui, skausmas, uždegimas, tinimas gali būti ir labai sunkūs. 

 

Kaip elgtis, jei labai slidu ir pavojinga? 


  • Jei lauke pavojinga ir nebūtina niekur eiti, žinoma, kad geriau likti namie, ypač senyviems asmenims.
  • Pirmiausia reikia suprasti, kad negalima skubėti. Reikia judėti atsargiai ir lėtai, neprarandant apdairumo.
  • Ypatingai daug atidumo reikia lipant laiptais – patariama neskubėti, būtinai laikytis už turėklų, stengtis lipti greta sienos ir panašiai. Laiptais reikia judėti lėtai ir atsargiai, nes kritimas ant jų daug pavojingesnis, nei ant lygaus paviršiaus.
  • Kiekvieną kartą išeinant iš bet kokių pastatų verta neskubėti ir patikrinti išorės dangos slidumą. Paslydimai ir griuvimai išeinant iš vidaus į lauką yra vieni netikėčiausių ir dažniausiai pasitaikančių, mat žmogus dar nebūna pasiruošęs pasikeitusiai dangai ir gali visai netikėtai paslysti. Ne išimtis – išlipimas iš transporto.
  • Geriau eiti snieguotu paviršiumi, nei pliku ledu. Žinoma, būtina patikrinti, ar sniegas nepaslėpęs ledu padengto paviršiaus – eiti apsnigtu ledu dar pavojingiau.
  • Einant labai slidžiu paviršiumi reikia šiek tiek palinkti į priekį, stengtis nekelti pėdų (čiuožti), pusiausvyrai pagerinti patariama ištiesti rankas į šonus. Apskritai, kuo geresnė asmens pusiausvyra, tuo mažesnė paslydimo tikimybė.
  • Šaltajam metų sezonui vertėtų pasirūpinti tinkama avalyne. Jų padas turi būti grubaus paviršiaus, neslidus ir tinkamas vaikščioti apledėjusiais paviršiais. Žieminė avalynė turi būti saugi ir patikima. Vertėtų atsisakyti aukštakulnių ir lygiapadžių vyriškų batų, kurie itin slidūs.
  • Jei lauke ypatingai slidu, o išeiti būtina, galima pasitelkti specialius avalynės apkaustus, kurie mažina paslydimo tikimybę.
  • Krentant svarbu kiek tik įmanoma apsaugoti galvą, kaklą ir nugarą, stengtis atpalaiduoti raumenis. Remiantis delnais labai išauga riešo lūžių galimybė.
  • Patariama rengtis storiau ir šilčiau – keletas sluoksnių drabužių gali apsaugoti nuo stiprių sutrenkimų

 

Ką daryti paslydus?

  • Jei trauma nesunki ir tai tik sumušimas, padeda reguliarus sumuštos vietos šaldymas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, deksketoprofenas). Pažeistą vietą reikia gerai apžiūrėti ir keletą parų stebėti – jei skausmas nemažėja, o intensyvėja, jei tinimas stiprėja ir jei sutrinka judėjimo funkcija, tuomet reikia kreiptis į medikus.
  • Jei pargriuvus atsargiai atsistoti nepavyksta, tuomet būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei įtariamas lūžis, jokiais būdais negalima judinti pažeistos galūnės, būtina ją saugiai imobilizuoti. 

 

Negalima likti abejingiems, pastebėjus susižeidusį žmogų – reikėtų nekelti jo ir nejudinti, geriau nedelsiant kviesti pagalbą.  

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Sumušimų ypatingai padaugėja šaltuoju metų laiku, kai ant slidžios dangos dažnai paslystama ir pargriūvama. Kaip apžiūrėti sumuštą vietą ir ką daryti susimušus?

Plačiau:

Ką daryti patyrus sumušimą?
+1
+1 -0
  • Sumušimai
  • Galvos smegenų trauma
  • Kaulų lūžiai
  • Peties trauma
  • Skausmas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *