Po saują mėlynių kasdien

Liepos 07, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Mėlynių derlius visuomet pranašauja vidurvasarį ir kviečiau džiaugtis skaniomis miško dovanomis. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja mėlynių valgyti dažniau – tai puikus maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Jau nuo seno žinoma, kad mėlynės padeda stiprinti regėjimą, gerinti imuninės sistemos apsaugą. Jos itin tinka diabetikams ir dietos besilaikantiems asmenims. Mėlynėse gausu antocianinų – medžiagų, saugančių nuo laisvųjų radikalų pažaidos ir greito senėjimo. Taigi pakalbėkime apie mėlynes plačiau.

Vasarą žaliuojantis puskrūmis dovanoja nuostabių uogų

Mėlynė (lot. Vaccinium myrtillus) – erikinių (Ericaceae) šeimai priklausantis augalas. Tai vasarą žaliuojantis puskrūmis, kuris vitaminų ištroškusiems žmonėms pasiūlo nuostabaus skonio uogų. Paprastai augalas pražysta gegužės mėnesį, o pats žydėjimo pikas pasiekiamas iki pirmojo vasaros mėnesio vidurio. Mėlynės vaisiai – rutuliškos uogos, kurioms būdinga tamsiai mėlyna spalva su balkšvomis apnašomis. Mėlynių uogų skersmuo dažniausiai siekia apie 7-13 mm. Paprastai derliaus davimas prasideda liepos pradžioje, tačiau uogų galima rasti net iki rugsėjo.

Paplitusi daugumoje Lietuvos miškų

Mėlynė paplitusi praktiškai visoje Europoje. Daug jų auga ir Lietuvoje, ypatingai Dzūkijos ir Aukštaitijos miškuose. Paprastai auga aukštesnėse vietose ir vidutinio drėgnumo arba drėgnesnėse vietose. Renkasi rūgštesnį ir maistingesnį dirvožemį. Iš vieno hektaro mėlynynų vidutiniškai surenkama apie 600-800 kg mėlynių, tačiau derlingais metais šis kiekis gali siekti net iki 1100-1300 kg/ha. Manoma, kad per metus vien Lietuvoje žmonės surenka net kelias tonas mėlynių uogų. Ir puiku, nes tai labai naudinga uoga, kuria reikėtų mėgautis kiekvienais metais. Džiovintose mėlynėse yra net iki 12 procentų rauginių medžiagų, todėl jos itin pasitarnauja gerinant virškinimo funkciją, stabdant viduriavimą. Tuo tarpu šviežios uogos gali padėti nuo vidurių užkietėjimo.

Mėlynių puskrūmių panaudojimas – labai platus

Uogos naudojamos maisto, kosmetikos, dažų ir vaistų pramonėje, o lapai pasitarnauja kaip natūralus vaistas. Taigi vienaip ar kitaip panaudojama visa viršutinė mėlynių puskrūmio dalis – žolė. Uogos valgomos šviežios, šaldytos, džiovintos. Iš jų gaminamos sultys, kisielius, uogienė, džemas. Lapai džiovinami. Kaip vaistinė augalinė žaliava naudojamos ir džiovintos mėlynių uogos. Džiovintose mėlynėse yra net iki 12 procentų rauginių medžiagų, todėl jos itin pasitarnauja gerinant virškinimo funkciją, stabdant viduriavimą. Tuo tarpu šviežios uogos gali padėti nuo vidurių užkietėjimo.

Turtinga mėlynių uogų maistinė vertė

Mėlynių uogose yra angliavandenių ir organinių rūgščių, pavyzdžiui, obuolių, citrinos, pieno, oksalo, gintaro rūgščių. Randama įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tai puikus mangano, kalio, magnio, fosforo; vitaminų A, C, B1, B2, P ir K šaltinis. Svarbi ir sudėtyje esanti geležis. Itin didelis įvairių fenolinių junginių spektras. Vertėtų paminėti flavonolius, pavyzdžiui, kvercetiną ar katechiną; taip pat taninus, fenolines rūgštis, antocianinus. Lyginant su kitomis uogomis, mėlynėms būdingas didesnis antocianinų kiekis. Taip pat jose yra naudingų pektinų, nedidelis kiekis baltymų. Mėlynių uogos yra puikus ir maistingas produktas, padedantis pagerinti regėjimo funkciją, papildyti organizmą įvairiais vitaminais ir mineralais bei antioksidantinių savybių turinčiomis medžiagomis. Jos padeda reguliuoti virškinimo trakto veiklą, spartina medžiagų apykaitą. Uogos pasižymi ryškiu sutraukiančiu ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Teigiama, kad jos padeda mažinti lėtinius skausmus, palaikyti normalų kraujo spaudimą, stabdyti kraujavimą. Ryškus priešuždegiminis ir antioksidantinis poveikis. Mėlynės dažnai vadinamos jaunystės uogomis, nes jos padeda lėtinti senėjimo procesus, apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų pažaidos. Jos svarbios normaliai protinei veiklai.

Mėlynių lapų verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje

Mėlynių lapai tinkami cukriniu diabetu sergantiems asmenims. Jų nuovirai skatina medžiagų apykaitą ir gali padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje. Nuoviras taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl labai naudingas sergant įvairiomis virškinimo trakto ligomis. Nuo seno vartojamas sergant inkstų akmenlige. Mėlynių lapų nuoviras taip pat naudojamas burnos ir gerklės skalavimui, kai sergama uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, aftiniu stomatitu ar gingivitu, nazofaringitu ar tonzilitu bei kitomis burnos ertmės ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Mėlynių lapo nuoviro nereikėtų vartoti ilgiau kaip 3 savaites. Reikėtų daryti pertraukas. Žinoma, dėl augalinių preparatų vartojimo taip pat reikėtų pasitarti su savo gydytoju.

Plačiau:

+1
+1 -0
  • mėlynės
  • mėlynių uogos
  • mėlynių lapai
  • mėlynės kaip vaistas
  • mėlynių nauda

Susiję straipsniai

    Siųsk savo nuomonę

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *