Kai pavasaris ir vėl atneša alergiją

Kovo 18, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+2
+2 -0

Atgimus gamtai, „atgimsta“ ir alergija? Tikriausiai esate vienas iš tų, kuriuos negailestingai kamuoja šienligė. Pakalbėkime apie šią gyvenimo kokybei kenkiančią ligą. Kodėl šienligė diagnozuojama tik nedaugeliu atvejų? Kokie jos simptomai? Ką daryti, kad nuo šiandien Jūsų kasdienybė taptų geresnė?

Situacija nuolat blogėja

Žinoma, kad šienligė kamuoja tūkstančius Lietuvos gyventojų. Pasauliniai duomenys rodo, kad lėtinių alergijų (pasireiškiančių tam tikru sezonu arba ištisus metus) skaičius tik didėja – tai rodo, kad šienligė ir kitos panašios alerginės ligos, kurios nebūtinai priklauso nuo sezono, tampa didele sveikatos, socialine, psichologine, ekonomine problema (kai kurie žmonės dėl šienligės simptomų arba jai gydyti skirtų vaistinių preparatų tampa tiesiog nedarbingi, nes be įkyraus nosies užgulimo ir padidėjusio gleivių tekėjimo kamuoja ir dieninis mieguistumas bei vangumas). Pastebėta, kad per paskutiniuosius dešimtmečius šienligės atvejų išaugo net keliomis dešimtimis procentų, o pats šienligės sezonas tapo kur kas ilgesnis – dauguma pacientų nemalonius simptomus kenčia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Manoma, kad tai lemia aplinkos užterštumas, klimato atšilimas, augalų „įpročių“ pasikeitimai, urbanizacija ir kt.

Dažnai painiojama su paprasta sloga

Šienligės diagnostikoje ir gydyme susiduriama su nemažai problemų. Pirma, daugybė asmenų ją painioja su paprasta sloga, ypač jei serga vaikas (būtent vaikų grupėje alergijos paplitusios labiau). Kita problema – daug pacientų dėl šios ligos į gydytojus net nesikreipia, nes nemano, kad tai būtina. Tad jei į gydytojus alergologus kreipiasi maždaug tik kas šimtasis Lietuvos gyventojas, manoma, kad įvairios alerginės ligos kamuoja net kas penktą – kas trečią Lietuvos pacientą.  Viena dažniausių šių alerginių ligų – būtent šienligė. Trečia – daugybė gyventojų užsiima savigyda ir vartoja tokius vaistus, kurie, slopindami šienligės simptomus, slopina ir patį pacientą – sukelia dieninį mieguistumą, nuovargį bei vangumą. Tai nėra gerai. Ir ne tik dėl to, kad mieguistumas mažina darbingumą ir produktyvumą, bet ir dėl to, kad kyla kur kas didesnių rizikų – žmogus gali tiesiog užmigti vairuodamas ar dirbdamas su pavojingais įrenginiais. Statistika rodo, kad tai viena dažniausių autoįvykių ir nelaimių priežasčių, be to, klaidingai manoma, kad mieguistumą sukelia tik centrinę nervų sistemą veikiantys preparatai – ne taip jau ir retai mieguistumo ir nuovargio kaltininkai yra senos kartos antialerginiai preparatai, kuriems būdingas sedatyvus poveikis.

Kėsinamasi į gyvenimo kokybę

Šienligės kamuojamus pacientus vargina labai nemalonūs simptomai, galintys priminti peršalimą, tačiau kai kurie simptomai skiriasi. Tarkime, peršalimui būdingas bent jau šioks toks kūno temperatūros pakilimas, o alerginei slogai – ne. Peršalimo metu labiau kamuoja su gerkle susiję simptomai, pavyzdžiui, gerklės skausmas ir paraudimas, o šienligės metu ją gali nebent niežėti ar nežymiai kutenti. Žiedadulkėms alergiškus žmones kamuoja čiaudulys kosulys, sloga, akių ašarojimas, akių paraudimas ir akių sausumas. Gali varginti įkyrus akių, nosies bei gomurio niežėjimas. Simptomų stiprumą ir dažnumą lemia kontakto su alergenais trukmė, alergenų koncentracija ore, individualios paciento savybės. Paprastai simptomai atsiranda per pirmąjį pusvalandį nuo kontakto su alergenu, tad šienlige sergantis žmogus vos po 10 minučių gryname ore gali pradėti jausti nemalonius ligos požymius. Sudėtingesniais šienligės atvejais asmenį kamuoja pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, galvos skausmas, bendras negalavimas, silpnumas, mieguistumas. Gali pasirodyti pačių įvairiausių odos bėrimų. Šienligę būtina gydyti ne tik dėl to, kad jos simptomai labai vargina, bet ir dėl to, kad laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti šios alerginės ligos, ilgainiui simptomai tik sustiprėja, atsiranda bronchų astmos išsivystymo rizika. Be abejonės, stipriai išreikšta šienlige sergantis žmogus tiesiog labai kenčia ir negali gyventi kokybiško gyvenimo. Šienligę būtina gydyti ne tik dėl to, kad jos simptomai labai vargina, bet ir dėl to, kad laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti šios alerginės ligos, ilgainiui simptomai tik sustiprėja, atsiranda bronchų astmos išsivystymo rizika. Be abejonės, stipriai išreikšta šienlige sergantis žmogus tiesiog labai kenčia ir negali gyventi kokybiško gyvenimo.

Geriau rinktis naujesnius vaistus ir vengti kontakto su alergenais

Kovojant su šienlige svarbus ne tik medikamentinis gydymas, kai parenkami naujesni, mieguistumo nesukeliantys vaistiniai preparatai, kuriuos rekomenduojama vartoti dar prieš alergijos sezoną, bet ir kai kurios nemedikamentinės priemonės. Rekomenduojama rūpintis nosies higiena (tam puikiai tinka izotoninis jūros vanduo Quixx soft). Svarbu nepamiršti ir akių, nes dalis simptomų pasireiškia būtent per akių junginę – vertėtų vis padrėkinti jautrias akis, naudoti kokybiškus akių lašus. Namai turėtų būti valomi tik drėgnai. Geriau vengti įvairių dulkes kaupiančių daiktų, tarkime, minkštų sofų ir pagalvėlių. Grįžus iš lauko reikėtų persirengti, nusiplauti rankas. Jei lauke praleista itin daug laiko, geriausia išsimaudyti po dušu. Namus būtina vėdinti, tad galima įsigyti specialių apsauginių tinklelių, kurie apsaugo vidaus patalpas nuo didžiosios dalies žiedadulkių. Kai kuriems pacientams padeda individualiai pritaikyta imunoprofilaktika, bet pats veiksmingiausias alergijų gydymo būdas – tiesiog kontakto su antigenais vengimas.

Manoma, kad apie nosies plovimo teikiamą naudą žmonės jau žinojo senovėje.

Plačiau:

15 naudingų nosies plovimo savybių

+2
+2 -0
  • jūros vanduo
  • nosies higiena
  • pavasaris
  • vaistai nuo alergijos
  • alerginis rinokonjunktyvitas
  • nosies plovimas
  • alergija
  • alergija žiedadulkėms
  • Alerginė sloga
  • Šienligė

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *