Sukarščiavo vaikas?

Vasario 02, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+3
+3 -0

Vaikų karščiavimas visus namų gyventojus gali „sukelti ant kojų“, tačiau labai svarbu išlikti šalto proto ir stengtis vaiką ne papildomai išgąsdinti, o jį nuraminti, padėti jam pasveikti, apglėbti jį nuoširdžiu dėmesiu ir ramybe.

Kokiomis priemonėmis galima sumažinti vaiko kūno temperatūrą? Kada jau reikia vaistinių preparatų? O kada būtina kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje.  

  • Papildomam skysčių vartojimui norėtųsi duoti pačią svarbiausią vietą, nes karščiavimo metu pagreitėja vaiko medžiagų apykaita ir jam reikia ne tik daugiau deguonies, bet ir daugiau skysčių. Būtų gerai, kad karščiuojantis vaikas išgertų daugiau skysčių nei paprastai, nes jų poreikis itin padidėja. Geriausia, kad geriamas vanduo, tačiau visuomet reikėtų ieškoti teisingo naudos ir rizikos balanso. Tarkime, mažylis kategoriškai atsisako negazuoto mineralinio vandens, tačiau mielai ir net godžiai geria sultis. Ką galėtume padaryti tokiu atveju? Galėtume rinktis kuo natūralesnes sultis, galbūt netgi spausti jas namie. Taip pat galėtume šiek tiek praskiesti pirktas sultis bei rinktis tokias, kuriose nėra pridėtinio cukraus. Labai gerai, jei vaikas neatsisako ir arbatų. Taigi – skysčiai, skysčiai ir dar kartą skysčiai, mat vaiko organizmo dehidratacija yra dar pavojingesnė nei pats karščiavimas. SVARBU: jei vaikas visai arba beveik visai negeria ir pastebima dalies skysčių praradimo simptomų, pavyzdžiui, oda ir gleivinės tampa sausos, vaikas – vangus arba irzlus, retai besišlapinantis ar visai nesišlapinantis, verkiantis „be ašarų“ ir panašiai, tuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų kuo skubiau atstatytas reikiamas skysčių kiekis. Daugiau atidumo reikia tuomet, kai pastebima galimų pavojaus signalų. Į gydytoją kreiptis būtina, jei vaiko oda blyški ir „marmurinė“ arba ant jos pastebima bėrimų, o gleivinės sausos ir vaikas nesišlapina.
  • Vaikui ant galvos galima uždėti drėgną rankšluostį, tačiau vanduo turi būti drungnas, o ne šaltas. Kiti mėgsta trinti vaiko kūną drungnu vandeniu suvilgytu natūralaus audinio rankšluosčiu, tačiau mažai tikėtina, kad ši procedūra vaikui patiks. Be to, taip galima daryti tik tuomet, kai vaiko oda rausva ir šilta ir net dėl tokių, atrodo, nekaltų priemonių visuomet geriau pasitarti su vaikelio gydytoju. SVARBU: negalima naudoti alkoholiu suvilgytų kompresų, labai šalto ar net ledinio vandens, ledo vonelių – tai ne tik rizikinga, bet ir kelia vaiku didelį stresą bei diskomfortą.
  • Gerą ligos eigą rodo gera vaiko savijauta. Pavyzdžiui, jei vaiko oda atrodo normaliai (tai labai svarbus indikatorius, pasitelkiamas vertinant vaiko karščiavimą ir bendrą jo būklę), jis nėra vangus ir normaliai reaguoja į aplinką, žaidžia, geria skysčius, užsiima savo mėgstamomis veiklomis ir šypsosi, tuomet tikėtina, kad su infekcija galima susidoroti ir namuose, gydant nemaloniausius simptomus. Labai svarbu stebėti vaiko gleivinių drėgnumą ir sekti, ar ant odos neatsirado jokių bėrimų. Virusinėms infekcijoms gydyti antibiotikai neskiriami, tad paprastai taikomas tik simptominis gydymas – siūloma daugiau skysčių, suteikiama ramybė, valoma nosis, skatinamas drėgnas kosulys ir, jei reikia, malšinamas skausmas bei mažinama nemaloni ar šiek tiek aukštesnė temperatūra. Vaikų karščiavimo ir skausmo mažinimui tinkamas ibuprofenas, kurio savo sudėtyje turi Ibustar 20 mg/ml geriamoji suspensija. Šis vaistinis preparatas tinkamas vaikams nuo 5 kg (6 mėnesių), kurie jau gali nuryti geriamąją suspensiją. Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Kartu tiekiamas švirkštas, kuris padeda lengvai ir patogiai dozuoti vaistinį preparatą. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Daugiau atidumo reikia tuomet, kai pastebima galimų pavojaus signalų. Į gydytoją kreiptis būtina, jei vaiko oda blyški ir „marmurinė“ arba ant jos pastebima bėrimų, o gleivinės sausos ir vaikas nesišlapina. Blogesnę ligos eigą rodo vaiko vangumas ir sutrikęs dėmesys į aplinką, pernelyg didelis mieguistumas ir į alsavimą panašus kvėpavimas. Jei vaikas nežaidžia, atsisako gerti ir valgyti, jo niekas nedomina ir jis pabunda tik žadinamas, tuomet geriau nieko nelaukti ir skambinti gydytojui/ vykti į gydymo įstaigą. Sunerimti reikėtų ir tuomet, jei vaikas serga gretutinėmis ligomis; karščiuoja ilgiau nei 3-5 paras; jei tai kūdikis arba labai mažas vaikas; jei jo būklė negerėja ir tuomet, kai karščiavimas viršija 40 – 41 °C. Tokie ir panašūs simptomai gali perspėti apie sunkesnes bakterines infekcijas, kurioms būtinas skubus gydymas.

Vaikų karščiavimas teikia naudos – jis rodo, kad vaiko organizmas ginasi nuo jį puolančių. Be to, jis duoda informacijos apie gerėjančią arba blogėjančią vaiko sveikatos būklę, o pats karščiavimas suteikia virusams ir bakterijoms „nepatogią aplinką“. Žinoma, pakilusi kūno temperatūra gali sukelti vaikui diskomfortą, vaikas greičiau pavargsta, o ilgas ir sunkus karščiavimas sekina vaiko gyvybinius procesus (greitėja medžiagų apykaita, reikia daugiau deguonies, didėja skysčių poreikis ir organams tenka „daugiau darbo“, todėl karščiavimas gali būti pavojingesnis kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams). Pasidalinsime informacija apie tai, dėl kokių priežasčių dažniausiai karščiuoja vaikai. Taip pat sužinosite, ko negalima daryti ir ką pasakyti gydytojui, kai su juo kalbėsitės apie karščiuojantį vaiką.

Plačiau:

Vaikų karščiavimas dažniausiai yra geras ženklas

+3
+3 -0
  • vaikų karščiavimas
  • pakilusi temperatūra
  • ibuprofenas
  • paracetamolis
  • vaikų karščiavimo gydymas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *