Jau galima padėti sunkia astma sergantiems pacientams

Rugpjūčio 02, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Skaičiuojama, kad astma Lietuvoje serga mažiausiai 60 tūkstančių gyventojų. Higienos instituto duomenimis astma 2018 metais Lietuvoje sirgo beveik 56 tūkstančiai gyventojų. Manoma, kad maždaug 4 procentai serga sunkia astmos forma, rimtai trikdančia gyvenimo kokybę. Žinoma, šie skaičiai gali būti kur kas didesni – astma yra liga, kuri ne visuomet diagnozuojama laiku. Ar yra kokia nors išeitis, padedanti kontroliuoti sunkią astmą? Taip, yra – tai biologinė terapija.

Astma – mįslinga liga

Apie astmą kinai žinojo jau labai seniai. Manoma, kad astmos terminą dar kelis šimtus metų prieš Kristų sukūrė Hipokratas. Atrodo, kad medicina labai pažengusi, bet astma tikriausiai yra viena mįslingiausių šiandieninių ligų. Dar iki šiol susiduriama su sudėtingais iššūkiais, nulemiančiais gana didelį mirtingumą nuo sunkios astmos formų. Vis dėlto vis daugiau kalbama apie naują ir daug vilčių suteikiantį gydymo metodą – biologinę terapiją.

Gyvenimo kokybę trikdanti liga

Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu pasireiškia didesnis bronchų reaktyvumas ir kintanti bronchų obstrukcija. Dėl šių priežasčių pacientas patiria tokius simptomus kaip dusulys, kosulys, krūtinės sunkumas, švokštimas, sausas kosulys, oro trūkumas. Šie simptomai praeina savaime arba gydant. Paprastai jie pasireiškia priepuoliais. Pacientas net keletą metų gali galvoti, kad jis visiškai sveikas, kol visai netikėtai išsivysto astmos priepuolis ir priverčia rimtai susirūpinti savo sveikata. Astmai būdinga ir tai, kad tokie priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktimis ar ankstyvais rytais, todėl gali sutrikti ir miego kokybė. Astma yra lėtinė liga, todėl jos eiga gali sunkėti, pavyzdžiui, bronchų obstrukcija gali po truputėlį kisti ir jau nebesugrįžti į pradinę, normalią, įprastą būseną.

Kai kurie pacientai kenčia nuo itin sunkios astmos formų

Yra itin sunkios astmos formų, kai intensyvus ir adekvatus gydymas nepakankamai efektyvus ar visai neveiksmingas. Sunki astma nustatoma tuomet, kai būdinga nepakankama simptomų kontrolė, pacientui dažnai kartojasi sunkūs arba labai sunkūs astmos priepuoliai ir būdinga bronchų obstrukcija. Sunkios astmos diagnozės patvirtinimui gali pakakti vos vieno jau paminėto kriterijaus, vis dėlto reikia žiūrėti į visumą. Labai svarbu įvertinti, kokią įtaką astma daro kasdieniam žmogaus gyvenimui, kaip ji kenkia jo darbingumui ir miegui. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek vaistų pacientas turi vartoti, kad jo astma taptų valdoma. Galbūt jam reikia itin didelio sisteminių ir įkvepiamųjų gliukokortikoidų kiekio? Juk dažnas jų vartojimas didelėmis dozėmis gali sukelti daug nepageidaujamų poveikių, tokių kaip nutukimas, osteoporozė, antinksčių funkcijos pakitimai, kandidozė, imuninės sistemos sutrikimai, įvairių infekcijų išsivystymas ir t.t. Be to, svarbu atskirti sunkią astmą nuo nepakankamai kontroliuojamos astmos. Sunkios astmos sukontroliuoti nepavyksta net ir skrupulingai laikantis intensyvaus gydymo režimo, pavyzdžiui, net ir didelės vaistų dozės negali numalšinti priepuolio. Apie astmą kinai žinojo jau labai seniai. Manoma, kad astmos terminą dar kelis šimtus metų prieš Kristų sukūrė Hipokratas. Atrodo, kad medicina labai pažengusi, bet astma tikriausiai yra viena mįslingiausių šiandieninių ligų.

Ar yra kokia nors išeitis?

Šiuolaikinė medicina jau gali pasiūlyti inovatyvų sunkios astmos gydymo metodą – biologinę terapiją. Ji ypatinga ne tik tuo, kad rodo gerus efektyvumo rezultatus, bet ir tuo, kad jai būdinga mažesnė nepageidaujamų poveikių tikimybė. Biologinę terapiją galima prilyginti skiepams, nes žmogaus organizmas tam tikrais laiko intervalais gauna specialių monokloninių antikūnų, galinčių padėti palengvinti sunkios astmos eigą. Monokloniniai antikūnai yra baltymai, atpažįstantys organizme specifines medžiagas – taikinius. Jais gydoma suaugusiųjų, paauglių bei 6 metų ir vyresnių vaikų sunki astma. Vertėtų pabrėžti tai, kad kai kurių sunkia astma sergančių žmonių organizme būna per daug eozinofilų (tai tam tikra baltųjų kraujo ląstelių rūšis). Tokia būklė yra vadinama eozinofiline astma. Tai astmos tipas, kurį galima gydyti būtent monokloniniais antikūnais.

Biologinė terapija gali padėti sumažinti astmos priepuolių skaičių, jeigu pacientas jau vartoja dideles tam tikrų įkvepiamų arba sisteminių vaistų dozes, bet astma nėra gerai kontroliuojama šių vaistų. Taigi monokloniniai antikūnai slopina baltymo, vadinamo interleukinu 5 (IL-5), veiklą. Užslopinęs šio baltymo veiklą,  vaistinis preparatas neleidžia kaulų čiulpams gaminti daugiau eozinofilų bei mažina bendrą eozinofilų kiekį organizme, dėl to sunki astma sėkmingiau kontroliuojama. Prieš skiriant šį gydymą pacientas turi būti nuodugniai ištirtas, o sprendimą priima ne vienas gydytojas.

Plaučių uždegimas daugeliui asocijuojasi su rūkymu, stipriu peršalimu ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Bet ar tikrai tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys plaučių uždegimą? Šiandien – tikrai ne. Bėgant metams tobulėja ne tik žmonės, bet ir ligas sukeliantys mikroorganizmai...

Plačiau:

3 paprasti būdai, kaip atpažinti atipinį plaučių uždegimą

+1
+1 -0
  • Kosulys
  • Dusulys
  • sunki astma
  • eozinofilinė astma
  • biologinė terapija
  • monokloniniai antikūnai
  • sunkios astmos gydymas
  • švokštimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *