Depresija

+4
+4 -0
4

Depresija – tai įvairių išorinių ir vidinių veiksnių nulemtas psichinės sistemos funkcijų sutrikimas.

Depresija neretai klaidingai suprantama tik kaip prasta nuotaika ar pesimistinis nusiteikimas. Iš tiesų – tai liga, kuri ilgainiui paveikia ne tik žmogaus jausmus, bet ir jo elgesį, fizinę sveikatą.

Depresija gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, lyties ir socialinės padėties. Dažnai susergama po sunkių išgyvenimų, nelaimių, didelio streso, tačiau liga gali pasireikšti ir tada, kai žmogus gyvena gerą, visavertį gyvenimą.

Ligos priežastys iki šiol nėra gerai žinomos, tačiau manoma, kad ji susijusi su neurotransmiterių balanso smegenyse sutrikimais. Serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas – tai svarbiausi su depresija susiję neurotransmiteriai.

„Anot psichologų daugelis savižudžių nulemtos psichologinių problemų, viena dažniausiųjų yra depresija.“ 

Plačiau skaitykite čia:
Kai pasaulis nebemielas: kaip įveikti depresiją? »

 

Pagal numanomas depresijos priežastis, skiriamos kelios ligos formos. 

Endogeninė depresija. Ją sąlygoja vidinės, biologinės priežastys. Būdinga tai, kad šios formos depresija susergama jaunystėje (iki 25 metų), o paciento giminėje yra sirgusių ar sergančių šia liga. Pasireiškia sulėtėjusiu mąstymu, apetito netekimu, vangumu, praeityje gali buti pasireiškę maniakinių epizodų, kai ligonio nuotaika tapdavo perdėtai pakyli, priešinga depresinei.

Išorinių veiksnių sąlygota depresija vadinama egzogenine. Pagrindinės jos atsiradimo priežastys – psichologinės ir socialinės kilmės. Pavyzdžiui, žmogų netikėtai paveikia stiprus stresas arba  jis ilgą laiką išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš diagnozuojant aiškiai išreikštą egzogeninę depresiją, gali būti nustatyta, kad prieš susergant pacientą ilgą laiką vargino nerimas.

Trečioji depresijos forma – tai depresija, susijusi su kitomis psichikos ligomis. Ji gali būti diagnozuota įvairių priklausomybių, šizofrenijos ir panašių psichikos sutrikimų fone.

Antroji ir trečioji depresijos formos nustatomos žymiai dažniau nei pirmoji.

Priežastinis skirstymas nėra visiškai teisingas, nes depresiją sukelia keletas veiksnių. Pavyzdžiui, vien stresas neturi įtakos ligai atsirasti, ją sykiu sukelia ir ilgalaikės stresinės situacijos, ir paveldėtas neutrotransmiterių kiekio, išsiskyrimo ar kitų charakteristikų nukrypimas nuo normos.

Kitos sunkių depresijų formos yra šios:

– depresiniai sindromai esant nėštumui, taip pat pogimdyviniu laikotarpiu;
– depresiniai sindromai klimakteriniu periodu;
– išsekimo depresija;
– užmaskuota depresija;
– involiucinė depresija;
– senatvinė depresija;
– depresija dėl organinio smegenų pakenkimo.

Riziką susirgti depresija padidina kai kurių vaistų (kontraceptikų, kraujospūdį mažinančių, migdomųjų) ilgalaikis vartojimas ir piktnaudžiavimas jais.

Provokuojantys veiksniai – folio rūgšties ir vitamino B12 stoka.

Depresija. Simptomai

Depresija gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki.

Gydytojai skiria kelis jos tipus: didžioji, melancholinio ir somatinio tipo depresija.

Didžioji depresija pasireiškia liguistu liūdesiu, prislėgta nuotaika, vaikams – irzlumu. Sumažėja žmogaus interesai, nebetenkama susidomėjimo anksčiau mėgta veikla, sumažėja kūrybiškumas, tampa sunku susikoncentruoti. Gali pakisti svoris (nukristi ar padidėti), kankinti nemiga arba mieguistumas. Visa tai lydi nuolatinis nuovargis, kaltės jausmas, savęs nuvertinimas. Neretai apninka savižudiškos mintys. Tokia būsena tęsiasi ištisą dieną, beveik kasdien.

Somatinio tipo depresijai būdinga tai, kad požymiai ryškesni rytais. Ši forma pasižymi organizmo pakitimais, kurie interpretuojami kaip tam tikra patologija. Pavyzdžiui, abdominalinė depresija pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais – vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu, pykinimu, liežuvio skausmu, cefalinė depresija gali būti užmaskuota galvos skausmu, lydimu baimės išprotėti, kardialinė depresijos forma – skausmais širdies plote. Tokie skausmai net ilgai gydant neišnyksta, kol nepradedama gydyti pagrindinė jų priežastis – depresija.

Melancholinis ligos tipas diagnozuojamas tada, kai nustatomas sumažėjęs pasitenkinimas ir įvairia veikla, interesų netekimas, o reakcija į malonius dirgiklius – silpna ir nepakankama. Be šių požymių melancholinio tipo depresija sergantis žmogus gali jausti nepagrįstą kaltės jausmą, būti liguistai liūdnos nuotaikos, kuri ryškesnė ryte nei vakare. Gali nukristi svoris, nes netenkama apetito. Rytais keliamasi anksčiau nei įprastai.

Visiems depresijoms tipams būdinga:

- prislėgta nuotaika
- menkavertiškumo ir kaltės jausmas;
- svorio mažėjimas ar didėjimas;
- miego sutrikimai;
- sunku pradėti bet kokią veiklą, sutelkti mintis, priimti sprendimus, planuoti ateitį;
- atsiranda savižudiškos mintys ir veiksmai;
- nerimas;
- hipochondrija (liguista ligų baimė, kai žmogų kankina įkyrios mintys, įsitikinimas, kad jis serga nepagydoma liga).

Kartais įninkama į alkoholį, narkotines medžiagas, kurios tik dar labiau apsunkina ligos eigą.

Sunkūs ligoniai nesikelia iš lovos, nustoja rūpintis net elementaria higiena, atsisako valgyti.

Apskritai depresijos simptomatika gali būti labai įvairi. Paaugliams ir vaikams būdinga netipiška jos išraiška.

Susiję straipsniai

  • Aš jau daug metu savarankiškai studijuoju akupunktura.Susisteminau didžiaja dali akupunkturinju žiniu padariau keieta labai reikšmingu atradimukurios nepadare net kinai per 5000 metu.Iš ranku koju pirštu nosies kaktos ausies kaušelio gan tiksliai nustatau sutrikimus ir šias žinias galima perduoti kitiems žmonems.Nes tai paprastas gydymo budas bet ne sukčiu ekstrsensu ar bio… para… kledesiai.depresija ipochondrija haliucinacijos nerimas…ir taip toliau ir panašiai labai puikiai pašalinami susistemintos akupunkturos deka.Turiu ir praktines patirties.pvz.AT VG16 Fen fu vejo rumai stiprina psichines energijos šaltinjus AT E14 Ku fan iždo kambaris labai veiksmingas kai žmogus patiria kokia nors psichine trauma šoka.Deka šios Antiliaudiškos Fašistines Buržuazines pseudo valstybes deka šio taško nuostabu poveiki teko išbandyti ant saves.akupunkturos deka galima ne tik gydyti bet kokias negales ir sutrikimus bet ir joms užkirsti kelia atsirasti.Gerontologija be akupunkturos visiškas šnipštas.Bet susisteminta akupunktura.Jei kam reikia galiu pagelbeti pinigu neprašau ir neimu nes aš plebejus o ne buržujus.

  • Man padėjo vitamino D3 didelės dozės (7 lašeliai per dieną) ir geležies vaistinis preparatas Ferro-Folgamma (po 1 kpsulę 3 kartus dienoje). Jokie kiti vaistiniai preparatai, gaminantys serotoniną nepadėjo.

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *