Šaltasis metų laikas – puiki proga pagaliau pasirūpinti savo kojomis

Lapkričio 20, 2020 | Farmacininkė Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Šiltuoju metų laiku, kai daugumai tenka atidengti kojas, stipriai išauga susirūpinimas jų išvaizda. Mėlynas venų tinklas, pigmentinės dėmės, poodiniai mazgai kojų tikrai nepuošia, tad dažnas pacientas pasirenka tiesiog uždengti jas storesnėmis kelnėmis ar ilgesniu sijonu. Tačiau tai įmanoma ne visuomet – karštu oru norisi dėvėti šortus, mėgautis vandens malonumais, pasipuošti plonesnėmis pėdkelnėmis ir panašiai. 

 

Išsiplėtusios venos – kraujotakos sutrikimų ženklas

Kojomis reikia rūpintis ne tik dėl estetinių priežasčių – pakitusi jų išvaizda dažnai praneša ir apie kur kas rimtesnius organizme vykstančius procesus, pavyzdžiui, venų varikozės vystymąsi. Kadangi šiltasis metų laikas kojų venų ligų gydymui ne itin tinkama, šaltuoju metų laiku, priešingai, pats metas rimčiau susirūpinti geresne kojų išvaizda ir sveikata. 

 

Venų varikozė paliečia daugybę asmenų

Statistika rodo, kad nuo venų kraujotakos sutrikimų kenčia apie 40 procentų moterų ir apie 20 procentų vyrų, o vyresniame amžiuje ligos dažnis tik auga. Iš šių skaičių nesunku suprasti, kad venų varikozė moteris paliečia žymiai dažniau, tačiau ir vyrams ji pasitaiko ne taip ir retai. Lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas sukelia ne tik matomus kojų pokyčius, pavyzdžiui, kojų venų išsiplėtimą, poodinių mazgų formavimąsi, greitesnį kraujosruvų atsiradimą ir odos spalvos pasikeitimus, bet ir judėjimą bei gerą savijautą apribojančius simptomus, pavyzdžiui: 

 

  • Kojų skausmą, sunkumą, nuovargį – šiuos pojūčius išprovokuoja kojose vykstantys uždegiminiai procesai. Venų varikoze sergantys asmenys dažnai skundžiasi, kad jaučiasi taip, tarsi jų kojos būtų medinės ar švininės;
  • Kojų tinimą ir odos tempimą – dėl sutrikusios kraujotakos kojose užsilieka daugiau kraujo ir kitų skysčių, tad kojos nemaloniai tinsta – iš pradžių tik po sunkios darbo dienos, vėliau ir visą parą. Dėl padidėjusios kojų apimties odą nemaloniai tempia ir rimtai apribojama normali judėjimo funkcija;
  • Kitus nemalonius pojūčius – niežulį, „skruzdėlyčių bėgiojimą“, deginimą – šie simptomai kyla dėl besivystančių odos jautrumo sutrikimų ir uždegiminių procesų bei sutrikdytos normalios audinių kraujotakos. Ligai vystantis gali pasirodyt ir negyjančių žaizdų, kurios gresia rimtesnėmis sveikatos komplikacijomis, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimu. 
"Daug nulemti gali ir per didelė kūno masė, veržiantys drabužiai ir dažnas aukštakulnių dėvėjimas, nesaikingas kaitinimasis šviečiant saulei ar pirtyse, tam tikros sporto šakos ar profesijos."

Genetika vaidina esminį vaidmenį

Venų kraujotakos sutrikimų išsivystymą dažniausiai nulemia paveldėjimas – bent du – keturi  atvejai iš penkių diagnozuojami būtent dėl genetinių priežasčių. Pavyzdžiui, jei venų varikoze serga bent vienas iš tėvų, tuomet jų vaikui tikimybė susirgti šia liga išauga net 40-60 procentų. Jei venų kraujotakos sutrikimų turi abudu tėvai, tuomet jų atžalai panašių sveikatos problemų išvengti bus itin sunku – venų varikozės tikimybė padidėja net apie 80-90 procentų, o tai, sutikime, itin didelė tikimybė. 

 

Paveldėtos venų kraujotakos problemos dažniausiai susijusios su venų vožtuvų silpnumu. Tai labai svarbi veninės kraujotakos dalis, neleidžianti kraujui tekėti atgal. Jei vožtuvėliai veikia silpniau, iš karto atsiranda rizika, kad dalis kraujo grįš atgal ir ilgainiui sukels venų plėtimąsi bei pažeis kitus sveikus vožtuvėlius. Vožtuvėlių pažeidimai, venų sienelių plėtimasis ir jų elastingumo mažėjimas prisidės prie to, kad kojose formuosis veninio kraujo stazės, o šis sąstovis tik dar labiau skatins ligos vystymąsi. Nesunku suprasti, kad ligos progresavimas niekada nesustoja. 

 

Reikšmingi ir kiti rizikos faktoriai

Jei asmuo dirba sėdimą ar stovimą darbą, jei mažai juda ir patiria kitus ligos rizikos veiksnius, tuomet venų varikozės vystymasis tik dar labiau paspartėja. Tarp kitų šios klastingos ligos rizikos faktorių atsiranda įvairūs hormoniniai organizmo pokyčiai, vykstantys brendimo, nėštumo ir menopauzės metu. Labai daug įtakos turi geriamųjų kontraceptikų ir kai kurių kitų vaistinių preparatų vartojimas. Daug nulemti gali ir per didelė kūno masė, veržiantys drabužiai ir dažnas aukštakulnių dėvėjimas, nesaikingas kaitinimasis šviečiant saulei ar pirtyse, tam tikros sporto šakos ar profesijos. Kai kuriais atvejais venų varikozė išsivysto dėl tam tikrų traumų ar turėtų operacijų. 

 

Venų kraujotakos sutrikimų sukeliamus simptomus galima numalšinti heparino natrio druskos turinčiais geliais, reguliariu gerai pritaikyto kompresinio trikotažo dėvėjimu, venotonikų vartojimu ir rizikos faktorių vengimu. Jei pažeistos giliosios ar jungiamosios venos, tuomet gali prireikti ir chirurginių gydymo metodų, o paviršinėms venoms taikomi šiuolaikiški kojų estetiką grąžinantys metodai, pavyzdžiui, skleroterapija. Tad atėjus šaltajam metų laikui į uždengtas kojas numoti ranka nereikėtų – pats metas pasirūpinti ir kojų sveikata, ir išvaizda. 

 

Jei Jūsų mažylis turi plokščiapėdystę, pravartu būtų vasarą jam leisti kuo daugiau vaikščioti basomis. Tiesa, pasirūpinkite, jog paviršius, kurį lies mažo vaiko jautrios pėdutės, būtų saugus.

Plačiau:

3 priežastys vasarą pasivaikščioti basomis
0
+0 -0
  • Neramių kojų sindromas
  • Išsiplėtusios venos
  • Galūnių tinimas
  • Kraujotakos gerinimas
  • Kojų venų ligos
  • Skausmas
  • Kojų venų operacijos
  • kojų venų varikozė
  • kojų skausmas
  • sveikas gyvenimo būdas
  • išsiplėtusių kojų venų gydymas
  • kraujotakos sutrikimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *