Skausmingos mėnesinės arba dismenorėja yra gana didelė sveikatos problema. Šis sutrikimas, galintis kamuoti net iki 90 proc. moterų, gali sukelti ir ekonominių bei socialinių sunkumų. Kodėl? Todėl, kad intensyvius skausmus jaučiančios moterys turi atsisakyti kai kurių, kartais joms net labai svarbių planų. Jos dažnai išbraukia iš kalendoriaus ilgai lauktas keliones, o kai kurios kas mėnesį tampa kelioms dienoms nedarbingos. Taigi tai įvairialypė problema, apie kurią reikėtų kalbėti daugiau.
Kas yra dismenorėja?
Dismenorėja – tai būklė, apimanti mažojo priekinio dubens skausmus. Šiems skausmams būdingas spazminis pobūdis, cikliškumas. Jie atsiranda kartu su menstruacijomis. Be to, gali pasireikšti ir kitų simptomų. Pirminei dismenorėjai būdingas skausmas nesusijęs su jokiomis žinomomis lytinių organų patologijomis. Antrinė dismenorėja jau susijusi su reprodukcinių organų sutrikimais, pavyzdžiui, endometrioze, miomomis, polipais, gimdos kaklelio anomalijomis ir panašiai.
Kaip paplitusi dismenorėja?
Įvairaus pobūdžio skausmus (net ir lengvą maudimą) gali jausti net iki 90 proc. vaisingo amžiaus moterų. Manoma, kad tik labai maža dalis moterų per menstruacijas nejaučia jokio diskomforto. Vis dėlto nesunku pastebėti, kad tokia dalis „laimingųjų“ – labai nedidelė.
Žinoma, kad pirminė dismenorėja būdingesnė mergaitėms, paauglėms ir jaunoms moterims. Skaičiuojama, kad net iki 15 procentų moterų prieš pat mėnesines ir pirmosiomis jų dienomis jaučia sunkiai pakeliamus ir intensyvius skausmus, galinčius trikdyti jų socialinį gyvenimą ir darbingumą. Žinoma, kad mėnesinių skausmų tikimybę didina ilgesnis mėnesinių ciklas, anksti atsiradusios pirmosios mėnesinės, įvairūs žalingi įpročiai (alkoholis ir rūkymas). Pastebėta, kad nutukusios ir depresija sergančios moterys skausmus jaučia dažniau. Tai keletas svarbių dismenorėjos rizikos faktorių.
Dėl kokių priežasčių atsiranda pirminė dismenorėja?
Pirminės dismenorėjos priežastys vis dar aktyviai tiriamos. Manoma, kad su ja susiję skausmai atsiranda dėl gausesnės ir intensyvesnės prostaglandinų gamybos gimdos audiniuose. Būtent dėl šių medžiagų poveikio kyla spazminiai gimdos raumenų susitraukinėjimai, kurių metu audiniai nėra tinkamai aprūpinami deguonimi. Ne visuomet mėnesinių skausmo intensyvumas priklauso nuo to, kokia prostaglandinų koncentracija organizme. Kartais net ir labai didelės jų koncentracijos nesukelia tokių intensyvių skausmų, kokius jaučia mažesnes šių uždegimo mediatorių koncentracijas savo organizmuose turinčios moterys. Taigi skausmo intensyvumas susijęs ne tik prostaglandinų koncentracija, bet ir su paveldimumu, patiriamu stresu, moters jautrumu skausmui, propaguojamu gyvenimo būdu ir t.t. Pastebėta, kad skausmas suintensyvėja tuomet, kai susireguliuoja mėnesinių ciklas – maždaug per 6-12 mėnesių trunkantį laikotarpį nuo pirmųjų mėnesinių (menarchės).
Su kokiomis priežastimis susijusi antrinė dismenorėja?
Dažniausia antrinės dismenorėjos priežastis – endometriozė. Vis dėlto skausmai gali atsirasti dėl įvairiausių gerybinių ir piktybinių auglių ar dubens organų infekcijos, lytinių organų anomalijų ar randų. Be to, daug įtakos skausmams turi ir paveldimumas, patiriamas stresas ir įtemptas gyvenimo būdas, nepakankamas fizinis aktyvumas, per didelis kofeino vartojimas, žalingų įpročių propagavimas, įvairios dubens organų uždegiminės ligos ir kt. Antrinė dismenorėja dažniau pasireiškia vyresnėms ir jau gimdžiusioms moterims, tačiau tam tikros ligos ir anomalijos gali būti nustatomos ir jaunoms merginoms. Diagnozuojant dismenorėją pirmiausiai stengiamasi atmesti įvairias patologijas, nes antrinės dismenorėjos metu svarbiausia gydyti pagrindinę ligą, o ne tik šalinti simptomus. Įvairaus pobūdžio skausmus (net ir lengvą maudimą) gali jausti net iki 90 proc. vaisingo amžiaus moterų. Manoma, kad tik labai maža dalis moterų per menstruacijas nejaučia jokio diskomforto. Vis dėlto nesunku pastebėti, kad tokia dalis „laimingųjų“ – labai nedidelė.
Kokie simptomai būdingi dismenorėjai?
Dismenorėja apima ne tik spazminio pobūdžio skausmus, juntamus pilvo apačioje. Šie skausmai gali plisti į apatinę nugaros dalį ar kojas. Jie gali būti panašūs į maudimą, spaudimą, gana intensyvų susitraukinėjimą. Tokie skausmai paprastai prasideda prieš pat mėnesinių pradžią. Didžiausias intensyvumas būdingas pirmąją mėnesinių parą ar kelias dienas, paskui skausmas po truputėlį silpnėja ir moteris pasijunta geriau.
Vis dėlto pilvo apačios skausmas dažniausiai nėra vienintelis moteris kamuojantis simptomas. Jos skundžiasi ir kitais negalavimais, pavyzdžiui, stipriu, į migreninį panašiu galvos skausmu ar šleikštuliu, pykinimu ir net vėmimu. Neretą moterį kamuoja ir įvairios virškinimo problemos – pilvo pūtimas, viduriavimas (ar, priešingai, vidurių užkietėjimas), pilvo gurguliavimas, diskomfortas epigastriumo srityje. Gali kamuoti silpnumas, bendras negalavimas, raumenų skausmai, labai stiprūs nuotaikų šuoliai. Itin sunkiais atvejais gali pasireikšti temperatūros pakilimas, alpimas, nesiorientavimas aplinkoje – tokiais atvejais moteris tampa visiškai nedarbinga, o kartais net ir neįgali. Ką jau kalbėti apie gerą gyvenimo kokybę – jai, be abejonės, labai kenkiama.
Kaip gydoma dismenorėja?
Nesunkiais atvejais gali padėti nemedikamentinės priemonės (jomis gydymas papildomas ir tuomet, kai skausmas intensyvesnis ar reikia gydyti pagrindinę antrinės dismenorėjos priežastį).
Rekomenduojama sveikiau ir lengviau maitintis, nevartoti alkoholio ir nerūkyti. Moteris turėtų valgyti mažiau sočiųjų gyvulinių riebalų ir vietoje jų dažniau rinktis augalinius riebalus. Netinkamas greitasis ir iš rafinuotų maisto produktų pagamintas maistas, nes jis tik skatina uždegimo vyksmą. Geriau valgyti daugiau vaisių ir daržovių, tačiau vengti tokių, kurie gali paskatinti pilvo pūtimą. Atsigaivinimui tinkamiausias mineralinis vanduo – jo reikėtų išgerti bent po 2 litrus per parą. Nors ir atrodo, kad vanduo tik sukelia tinimus, priešingai, per mažas vandens kiekis gali juos tik dar labiau paskatinti. Tyrimais įrodyta, kad labai tinkamos valgomosios sėklos, tamsios ir ryškios daržovės bei vaisiai, žuvis, grūdiniai produktai.
Padeda šilumos terapija, kai ant pilvo uždedama karšto vandens pūslė ar pašildyta pagalvėlė. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose siūloma iki 15 minučių pagulėti karštoje vonioje, tačiau būtina turėti galvoje, kad mėnesinių metu daug didesnė infekcijos sukėlėjų į gimdą patekimo tikimybė. Dėl tos pačios priežasties reikėtų vengti ir lytinių santykių, nebent tai visiškai priimtina ir to reikia abiems pusėms.
Reguliarus sportas padeda gerinti audinių kvėpavimą ir kraujotaką bei emocinę moters būklę, todėl nereikėtų vengti judėti. Aerobinės treniruotės rekomenduojamos bent 3 kartus per savaitę po 45-60 minučių, o mėnesinių metu naudingas paprasčiausias pasivaikščiojimas, joga, kiti ramūs tempimo pratimai.
Vaistai nuo skausmo skiriami tuomet, kai skausmas sunkiau pakeliamas ir (arba) nemedikamentinis gydymas neveiksmingas. Pirmo pasirinkimo vaistiniai preparatai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, deksketoprofenas (Dolmen). NVNU veikimo mechanizmas susijęs su prostaglandinų sintezės sumažėjimu dėl ciklooksigenazės slopinimo. Konkrečiai, slopinamas arachidono rūgšties virsmas cikliniais endoperoksidais, iš kurių susidaro prostaglandinai, prostaciklinas ir tam tikri tromboksanai. Be to, prostaglandinų sintezės slopinimas gali turėti įtakos ir tokiems uždegimo mediatoriams kaip kininai, tokiu būdu tiesioginį poveikį papildydamas netiesioginiu. Būtent dėl to NVNU veiksmingiau malšina mėnesinių skausmą nei paracetamolis, kuriam praktiškai nebūdingos priešuždegiminės savybės. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Kai kuriais atvejais itin naudingi geriamieji kontraceptikai, tačiau jų vartojimo nauda turi būti didesnė nei galima žala.
Diagnozavus antrinę dismenorėją svarbiausia tinkamai gydyti pagrindinę ligą, dėl kurios ir kyla mėnesinių skausmai.
Plačiau: |