Kaip stresas veikia virškinimo sistemą?

Gruodžio 27, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+9
+9 -0

Ir trumpalaikė, ir ilgalaikė nervinė įtampa vienaip ar kitaip veikia organizmą. Virškinimo sistema – ne išimtis. Paprastai streso metu organizmas teikia daugiau pajėgų į kitas organų sistemas, pavyzdžiui, greičiau plaka širdis, sustiprėja kvėpavimo funkcija ar išsiplečia vyzdžiai. Ar kada pagalvojote, kaip stresas veikia mūsų skrandį, žarnyną ir kitas virškinimo sistemos dalis? Pakalbėkime apie tai šiame straipsnyje.

Stresas daro poveikį mūsų apetitui

Vieni asmenys streso metu nori daug nesveiko maisto, kiti, tuo tarpu, jaučia šleikštulį, pykinimą ir nieko negali įsidėti į burną. Pasirodo, kad vieni asmenys labiau linkę į emocinį valgymą nei kiti – streso metu ar iš karto po jo norisi tokio nesveiko maisto kaip gruzdintos bulvytės, pica, mėsainiai, saldumynai ir t.t. Kitiems asmenims, priešingai, skrandis gali tiesiog „užsirišti“ ir jie gali nevalgyti net kelias dienas ar ilgiau. Taigi nesunku suprasti, kad stresas mūsų apetitą veikia dvejopai. Nervinė įtampa gali padidinti arba nuslopinti apetitą. Vis dėlto nei vienas poveikis organizmui nėra naudingas, nes tokiu atveju reikšmingai išsiderina normalus mitybos režimas ir žmogus arba persivalgo, arba badauja.   

Stresas daro poveikį maisto judėjimui virškinimo traktu

Stresas gali skirtingai veikti mūsų žarnyną. Vieniems dėl nervinės įtampos prasideda viduriavimas (suaktyvėja žarnyno judesiai, turinys greičiau juda virškinimo traktu, žarnyne nespėjama įsiurbti reikiamo kiekio vandens), kitiems, tuo tarpu, viduriai užkietėja taip, kad į tualetą neprireikia net kelias dienas ar visą savaitę. Dėl viduriavimo ar vidurių užkietėjo paprastai dar labiau išgyvenama, todėl virškinimo sutrikimai gali tik dar labiau pasunkėti. Daugeliui pažįstamas jausmas, kai jaučiant didelę nervinę įtampą tarsi „susuka“ pilvą, prasideda skausmingas pilvo pūtimas ir raižymas. Stresas ne taip jau ir retai sukelia pykinimą ar net vėmimą. Tai įvairios ir gana normalios fiziologinės organizmo reakcijos į patiriamą nervinę įtampą, tik kiekvienas žmogus ją išgyvena labai skirtingai. Nervinė įtampa gali padidinti arba nuslopinti apetitą. Vis dėlto nei vienas poveikis organizmui nėra naudingas, nes tokiu atveju reikšmingai išsiderina normalus mitybos režimas ir žmogus arba persivalgo, arba badauja.

Ilgalaikis stresas žalingas ne tik virškinimo sistemai, bet ir kitiems organams

Dėl ilgalaikio streso žmogus gali kentėti nuo alkio protrūkio ar visiško apetito dingimo. Taip pat gali pasireikšti nemalonus sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje, pilvo spazmai, skrandžio ir žarnyno skausmai, viduriavimas arba, priešingai, vidurių užkietėjimas, nevirškinimo pojūtis, rėmuo, gyvenimo kokybę trikdantis pilvo pūtimas ir t.t. Norint suprasti ilgalaikio streso daromą žalą, reikėtų įsivaizduoti tokią būseną, kai organizmas nuolat pasirengęs nuo kažko bėgti ir išvengti tam tikrų pavojų. Tad, paprastai tariant, patiriant ilgalaikį stresą kūnas gali galiausiai išsekti, nes neatstatomos normalios jo energijos sankaupos. Vienas iš organizmo išsekimo ženklų gali būti būtent virškinimo sistemos sutrikimai ir įvairiausios žarnyno ligos. Teigiama, kad su ilgalaikiu streso poveikiu gali būti susijusios šios virškinimo trakto ligos bei sindromai: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, dirgliosios žarnos sindromas, dispepsija ir kt. Tokios ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie asmenį labai vargina ir sukelia daug papildomo streso.

Espumisan Easy – greita pagalba kenčiant nuo pilvo pūtimo

Pilvo pūtimas gali atsirasti ir dėl patiriamo streso, t.y., psichogeninių priežasčių. Espumisan Easy – tai medicinos priemonė, pagaminta naudojant šiuolaikines technologijas. Šiose granulėse yra medžiagos, vadinamos simetikonu. Medicinos priemonė padeda mažinti pilvo pūtimą, atsiradusį dėl dujų susikaupimo, bei tempimo pojūtį pilve, pilvo išsipūtimą, spaudimą viršutinėje pilvo dalyje ir gurgimą skrandyje bei žarnyne. Granulės greitai ištirpsta burnoje, todėl aktyvioji medžiaga greitai pasiekia virškinimo traktą, kur pradeda veikti. Granulių nereikia užgerti vandeniu, jos yra malonaus citrinų skonio. Šios medicinos priemonės geriau nevartoti, jei yra alergija (padidėjęs jautrumas) simetikonui ar bet kuriai kitai sudedamajai daliai.

Stresas yra vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus palydovų. Labai skirtingai reaguojama į šio nemalonaus pojūčio pasireiškimą – vieni žmonės malšina stresą didžiuliais maisto kiekiais, pavyzdžiui, saldumynais, greituoju maistu, dideliu kiekiu kavos ir energetiniais gėrimais, netgi alkoholiu. Kiti – atvirkščiai, nieko negali paimti į burną – kelios dienos patiriamo streso greitai „ištirpdo“ keletą kilogramų, nes tokie žmonės teigia, kad tokiu atveju arba pamiršta pavalgyt, arba vien mintys apie maistą jiems kelia šleikštulį. Kai kuriems asmenims greitai patirtas jaudulys priverčia ieškoti tualeto – mat labai suaktyvėja žarnyno veikla ir netrukus prasideda viduriavimas. Kitiems asmenims ilgalaikis stresas sukelia lėtinį vidurių užkietėjimą, kiekvienas apsilankymas tualete jiems tampa didžiuliu išbandymu. Iš tokių sąsajų galima pastebėti, jog stresas neabejotinai turi didelės reikšmės virškinimo funkcijai. Įdomu, kodėl taip yra?

Plačiau:

Kaip stresas susijęs su virškinimu

+9
+9 -0
  • Dirgliosios žarnos sindromas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Dispepsija
  • Gastritas
  • Stresas
  • Viduriavimas
  • Opaligė
  • Pilvo pūtimas
  • Virškinimo sutrikimai
  • nevirškinimo jausmas
  • virškinimas
  • nervinė įtampa
  • virškinimo funkcija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *