Šizoafektinis sutrikimas

+4
+5 -1

Šizoafektinis sutrikimas – tai rimta psichikos liga, kuriai būdingi šizofrenijos ir afektinio (nuotaikos) sutrikimo simptomai. Afektinis sutrikimo komponentas gali būti depresija arba manija.

Kai pasaulis nebemielas: kaip įveikti depresiją?

„Apie 10–17 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime susiduria su depresija. Nors ji dažniau diagnozuojama moterims, bet ir vyrai ja serga. Tačiau kaip žinoti, ar tai tik nesėkmių virtinė gyvenime, ar liga, dėl kurios būtina kreiptis į specialistus?“

Skaitykite daugiau: Kai pasaulis nebemielas: kaip įveikti depresiją? »

Šizoafektinis sutrikimas nėra gerai ištirtas ir suprantamas dėl savo dvigubos prigimties. Manoma, kad jis, kaip ir šizofrenija, gali išsivystyti žmonėms, turintiems genetinį polinkį. Ši liga dažniau išsivysto asmenims, kurių šeimose buvo šizofrenijos, nuotaikos sutrikimų arba šizoafektinių sutrikimų atvejų.

Gali būti, kad vaisiaus kontaktas su toksinais ar virusais vystymosi motinos gimdoje metu taip pat gali turėti įtakos šizoafektinio sutrikimo išsivystymui.

Sergant šia liga pakinta dopamino ir serotonino balansas smegenyse. Šios medžiagos yra neutransmiteriai – dalelės, reikalingos nervinio impulso generavimui ir perdavimui smegenyse. Dopaminas ir serotininas yra svarbūs žmogaus nuotaikai.

Šizoafektinis sutrikimas. Simptomai

Šizoafektinis sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai. Paprastai žmonėms reiškiasi šizofrenijai būdingi požymiai, pavyzdžiui, haliucinacijos ar paranojiškos mintys; nuotaikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija arba manija.

Šizoafektiniu sutrikimu sergantiems asmenims būdinga: keistos arba neįprastos mintys, paranojiškos mintys ir idėjos, deliuzijos (klaidingi įsitikinimai), haliucinacijos (dažniausiai balsų girdėjimas), depresijos priepuoliai, maniakinė nuotaika arba staigūs energijos antplūdžiai, dirglumas, savižudiškos mintys, nesuprantamas kalbėjimas, dėmesio ir atminties sutrikimai, nesirūpinimas savo higiena ir fizine sveikata, apetito pokyčiai, miego sutrikimai (dažniausiai nemiga).

Šia liga sergantys asmenys paprastai būna labai vieniši ir atsiskyrę nuo visuomenės. Jų liga trukdo jiems megzti santykius, dirbti, užsiimti kasdiene veikla.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *