Rūkančiųjų plaučiai nusidažo grėsmingai juoda spalva

Spalio 02, 2020
+1
+1 -0

Pats svarbiausias lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizikos veiksnys – ilgalaikis rūkymas. Būtent ilgus metus trunkantis rūkymas nulemia net 80-90 diagnozių. Žinoma, nereikėtų galvoti, kad ligą sukelia tik itin ilgą laikotarpį trunkantis tabako dūmų „tiekimas“ į kvėpavimo sistemą. Rūkymas žalą sukelia nepriklausomai nuo to, kiek cigarečių surūkoma. Kenkia net ir viena cigaretė, tad pažadas sau, kad ši jau paskutinė, situacijos tikrai nepagerina ir tik dar labiau priartina prie pavojingos ir klastingos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) vystymosi. Vis dėlto mesti rūkyti niekada nevėlu – jei tik asmuo to stipriai panori, tai tampa tikrai įmanoma.

Šiek tiek apie plaučius

Plaučiai – mūsų organizmo gyvybės medis, kuriuo būtina rūpintis, kad jis būtų sveikas ir vešėtų. Tai kvėpavimo organas, kuris užima didžiąją krūtinės ląstos dalį. Vaikų plaučiai yra rausvi, o suaugusiųjų plaučiai – tamsiai raudonos spalvos. Kuo intensyviau užterštoje aplinkoje gyvena ir dirba žmogus, tuo jo plaučiai tamsesni. Įdomu tai, kad rūkančių asmenų plaučiai – rudos, juosvos ar netgi juodos spalvos. Plaučiai per daugelį metų gali visiškai išsivalyti, jei tik žmogus meta rūkyti.

Šis kvėpavimo organas sudarytas iš minkšto ir plastiško, bet gana elastingo, stangraus audinio – plaučiai turi būti tvirti, kad atlaikytų tokį per gyvenimą tenkantį krūvį, tačiau gana plastiški ir minkšti, kad tinkamai atliktų savo svarbią oro apykaitos funkciją. Ramybės būsenoje suaugęs žmogus įkvepia 15-20 kartų per minutę, o neseniai gimę kūdikėliai gali įkvėpti net iki 80 kartų per minutę. Vėliau kvėpavimo dažnis mažėja, tačiau labai įdomu tai, kad moterys kvėpuoja dažniau nei vyrai. Tai tik keletas įdomių faktų apie plaučius – mūsų kūno gyvybės medį.

Tabako atsisakymas – veiksmingiausia LOPL progresavimą stabdanti priemonė

Bene didžiausius iššūkius LOPL gydyme kelia pacientų nenoras nutraukti rūkymo. Apklausos rodo, kad didžioji dalis LOPL sergančių ir tuo pačiu metu rūkančių asmenų mano, kad rūkymas jų ligos eigai nekenkia ir kelios cigaretės per dieną jokios žalos tikrai nepadarys. Vis dėlto neretas pacientas sutinka bent jau sumažinti surūkomo tabako kiekį. Taip, cigarečių kiekio mažinimas yra naudingas, tačiau ne tiek naudingas, kiek visiškas rūkymo nutraukimas.

Gydytojas pulmonologas pasirengęs padėti nelengvame rūkalų atsisakymo kelyje

Gydytojas pirmiausia turėtų žinoti, ar LOPL sergantis pacientas rūko, ar ne; jei taip – koks rūkymo intensyvumas. Specialistas kiekvieno vizito metu pasiūlys mesti rūkyti ir paklaus, kaip tai sekasi daryti – ar pacientas bent jau apsvarstė galimybę visiškai nutraukti rūkymą. Visiškai atsisakyti rūkymo pavyks tik tuomet, kai asmuo jausis visiškai pasiruošęs neberūkyti cigarečių.

Net jei pasirengimas mesti rūkyti trunka gana ilgai, gydytojas kiekvieno vizito metu LOPL sergantį pacientą perspės, kad kitą kartą jis ir vėl išvardins rūkymo sukeliamas žalas sveikatai. Net ir vėliau atsiradęs noras mesti rūkyti labai sveikintinas – gydytojas padės sudaryti veiksmų planą ir visapusiškai palaikys.

Pacientas turi žinoti nikotino abstinencijos simptomus – taip bus lengviau suprasti, kas vyksta su organizmu, kai bandoma mesti rūkyti. Kuo priklausomybė nuo nikotino stipresnė, tuo šie simptomai gali būti intensyvesni. Pavyzdžiui, jei cigaretės ryte norisi jau per pirmąsias 5 minutes nuo pabudimo, tuomet priklausomybė labai ryški, jei tik po daugiau nei valandos, tuomet priklausomybė įvardijama kaip gana maža.

Pagalba tiems, kuriems mesti rūkyti savarankiškai sudėtinga

Jei priklausomybė nuo nikotino yra vidutinė arba didelė, tuomet galima išmėginti pakaitinę nikotino terapiją. Pacientas gali pasirinkti pačią patogiausią nikotino turinčią farmacinę formą – nuo kramtomosios gumos iki pleistrų ar aerozolių. Gali būti skiriami ir kiti vaistiniai preparatai, jų deriniai. Įrodyta, kad pagalbinės priemonės rūkymo nutraukimo sėkmės tikimybę padidina bent dvigubai. Vis dėlto verta pakartoti, kad daugiausiai įtakos turi asmeninis paciento nusiteikimas ir tikėjimas savo jėgomis. Be viso to, labai svarbus ir nuoširdus aplinkinių palaikymas.

Beje, didžiausia motyvacija mesti rūkyti gali būti žinojimas, kaip gerai jaučiamasi, kai nerūkoma, bet tuo galima įsitikinti tik visiškai nutraukus tabako vartojimą. O kur dar atliekami pinigai, kuriuos galima panaudoti ilgai išsvajotoms atostogoms ar trokštamam daiktui. Baltesni dantys, malonesnis burnos ir drabužių kvapas, mažesnė įvairių ligų rizika, palankesnis šeimos požiūris – tai tik keletas papildomų naudų, gaunamų nutraukus rūkymą.

Plaučių vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų ir mirties priežasčių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Daugiausia plaučių vėžiu serga 55–60 m. amžiaus žmonės. Per metus sergamumas plaučių vėžiu padidėja 5 %, todėl prognozuojama, kad 2020 m. plaučių vėžys taps penkta liga pasaulyje pagal mirtingumą. Pravartu žinoti pagrindinius plaučių vėžio simptomus, gydymo metodus ir profilaktines priemones.

Plačiau:

Ką derėtų žinoti apie plaučių vėžį?
+1
+1 -0
  • Plaučių vėžys
  • Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
  • LOPL
  • Kosulys
  • Rūkymas
  • Dusulys
  • Plaučių ligos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *