3 netikėtos mieguistumo priežastys

Kovo 17, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+3
+3 -0

Dieninis mieguistumas net tik trukdo tinkamai nudirbti svarbius darbus, bet ir kelia labai didelį pavojų sveikatai bei gyvybei – apskaičiuota, kad daug autoįvykių  ir nelaimių darbe, kur dirbama su įvairiausiais mechanizmais, įvyksta būtent dėl sumažėjusio budrumo, vangumo ir mieguistumo. Vis dėlto dieninio mieguistumo priežastis nėra tik nekokybiškas nakties poilsis – jausmas, kad užmigti galima čia ir dabar, gali kamuoti dėl kitų pačių įvairiausių faktorių. Pristatome 3 netikėtas priežastis, dėl kurių gali atsirasti dieninis nuovargis ir vangumas. Ar žinojote, kad mieguistumas gali kamuoti dėl kai kurių vitaminų ir mineralų trūkumo, miego apnėjos ir netgi… vaistų nuo alergijos?

1) Vitaminų ir mineralų trūkumas. Nepilnavertė ir skubota, neatsakinga, nereguliari mityba priverčia organizmą stokoti ne tik būtiniausių maistinių medžiagų, t.y. gerųjų riebalų, nepakeičiamųjų aminorūgščių bei sudėtinių angliavandenių, bet ir vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, kurios itin svarbios normalių fiziologinių funkcijų palaikymui.

Vienas iš tokių pavyzdžių – geležis. Ji labai svarbi normaliam deguonies pernešimui, tad būtent geležis prisideda prie to, kad kiekviena organizmo ląstelė normaliai kvėpuotų. Vienas iš mažakraujystės simptomų gali būti būtent mieguistumas ir energijos trūkumas.

Vertėtų paminėti ir vitaminą D – paskutiniu metu atlikti tyrimai rodo, kad vitaminas D labai svarbus aukšto energijos lygio ir geros nuotaikos palaikymui. Kai organizmui trūksta vitamino D, būdinga daug didesnė rizika būti vangiam. Asmuo, kuriam trūksta vitamino D, gali nuolat stokoti energijos, būti apatiškas, viskuo nusivylęs ir mieguistas. Vitamino D trūksta daugumai suaugusiųjų, nes mūsų šalis yra tokioje geografinėje platumoje, kur saulė ne itin lepina, o mityboje ne visuomet pakanka svarbiausių vitamino D šaltinių, pavyzdžiui, žuvų taukų, riebios žuvies, avokadų, kepenų, pieno produktų ir kitų daug vitamino D turinčių produktų.

Tad lėtinis nuovargis ir mieguistumas gali būti signalas, kad organizmas stokoja tam tikrų medžiagų. Verta atlikti specialius tyrimus ir įsitikinti, ar šių medžiagų nereikėtų vartoti papildomai.

2) Miego apnėja – tai trumpalaikis kvėpavimo sutrikimas/ sustojimas, kuris, kaip manoma, paplitęs gana plačiai. Įvairūs duomenys rodo, kad nuo miego apnėjos gali kentėti net iki 20 milijonų amerikiečių, o visame pasaulyje ji galėtų kamuoti maždaug 2-4 procentus vidutinio amžiaus moterų ir 4-8 procentus vidutinio amžiaus vyrų. Teigiama, kad miego apnėja dažniausiai kamuoja 45-65 metų amžiaus vyrus, kurie nutukę ir knarkia – minėto sveikatos sutrikimo paplitimas šioje amžiaus grupėje gali siekti net iki 10 procentų ir daugiau. Žinoma, šie skaičiai gali būti žymiai didesni, nes dauguma žmonių net nežino, kad nakties miego metu jų kvėpavimas laikinai sustoja. Pastebėta, kad apie 70 procentų nuo miego apnėjos kenčiančių asmenų yra nutukę arba turi antsvorio – tai vienas svarbiausių su miego apnėja susijusių faktorių. Tad būtent miego apnėja yra viena iš priežasčių, kodėl dieną gali kamuoti neaiškios kilmės mieguistumas. Savaime suprantama, kad nutrūkstantis kvėpavimas nėra gerai, nes į plaučius laikinai nepatenka deguonies, o ryte atsikėlęs žmogus jaučiasi pavargęs, mieguistas ir visą dieną svajoja apie lovą.

Tam, kad sumažėtų miego apnėjos rizika, vertėtų atsisakyti žalingų įpročių (tarkime, nerūkyti ir nevartoti alkoholio, ypač prieš nakties miegą), palaikyti optimalų kūno svorį, daugiau judėti, miegoti ant šono, vengti raminamųjų ir migdančių vaistinių preparatų, jei tai tikrai nėra būtina, prieš miegą gerai išvėdinti kambarį ir laikytis normalaus miego režimo. Tam, kad sumažėtų miego apnėjos rizika, vertėtų atsisakyti žalingų įpročių (tarkime, nerūkyti ir nevartoti alkoholio, ypač prieš nakties miegą), palaikyti optimalų kūno svorį, daugiau judėti, miegoti ant šono, vengti raminamųjų ir migdančių vaistinių preparatų, jei tai tikrai nėra būtina, prieš miegą gerai išvėdinti kambarį ir laikytis normalaus miego režimo.

3) Nepageidaujamas vartojamų vaistinių preparatų poveikis. Dažniausiai dieninį mieguistumą sukelia psichotropiniai vaistai, depresijai gydyti vartojami vaistai, narkotiniai analgetikai, vaistai epilsepsijai gydyti. Vangumą gali išprovokuoti ir vaistai nuo peršalimo ir (arba) kosulio, galvos skausmo ar netgi vaistai nuo alergijos. Senesnės kartos antihistamininiai vaistai sukelia mieguistumą, apatiją ir vangumą, todėl gali būti pavojingi tiems asmenims, kurie vairuoja ir dirba su mechanizmais. Būtent dėl šios priežasties reikėtų rinktis naujesnius vaistus nuo alergijos, kurie nesukelia tokių nepageidaujamų poveikių. Lietuvoje jau yra ilgai veikiantis histamino antagonistas be sedatyvaus poveikio, pasižymintis selektyviu antagonizmu būtent H1 receptoriams. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Lunatizmas nuo seno yra apipintas įvairiomis paslaptingomis istorijomis. Kiekvienas esame girdėję pasakojimų apie tai, kaip žmonės miegodami ne tik šmirinėja po namus, bet ir išdarinėja įvairius keistus dalykus. Vienus lunatizmo istorijos baugina, kitus – juokina, tačiau abejingų nelieka. Šiame straipsnyje jums pateiksime 10 įdomių faktų ir istorijų apie lunatizmą, kurių tikriausiai dar negirdėjote!

Plačiau:

10 faktų, kurių nežinojote apie lunatizmą

+3
+3 -0
  • Miego apnėja
  • mieguistumas
  • alerginis rinitas
  • vaistai nuo alergijos
  • alerginis rinokonjunktyvitas
  • geležies trūkumas
  • vitamino D trūkumas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.