„Nenoriu švaistyti laiko ir pramiegoti trečdalio savo gyvenimo“, – toks veiklių žmonių pasiteisinimas turbūt nėra itin retas. Darbuose paskendę ir mažai laiko miegui skiriantys žmonės dažnai džiaugiasi, kad didelę darbų dalį gali nudirbti vėlai vakare: „Naktį tylu, niekas netrukdo – tuomet geriau dėliojasi mintys.“ Kad naktį išties ramiau – niekas neužginčys, tačiau ar lengva ranka poilsio valandas paskirdami darbui nekenkiame savo sveikatai?
Ar tikrai pramiegotas valandas galime laikyti iššvaistytomis ir bevertėmis? Galbūt geresnis sprendimas būtų susikurti tinkamą, ramią aplinką darbui ir atlikti jį dieną? Pirmoje straipsnio dalyje su VUL Santariškių klinikos Neurologijos centro gydytoja neurologe, miego sutrikimų specialiste Raminta Masaitiene kalbamės apie tai, kas yra miegas ir kokias ligas gali sukelti jo trūkumas, kokios yra miego stadijos ir kokių būna miego sutrikimų.
Kas yra miegas ir kodėl jis svarbus?
Senovės graikai manė, kad miegas yra tarsi mažoji mirtis – pasyvus procesas, kurio metu žmogaus siela palieka kūną. Graikai netgi turėjo miego dievą Hipną – mirties dievo Tanato brolį dvynį. Šiandien puikiai suprantame, kad mirtis ir miegas visiškai priešingi dalykai. Būtent miegas padeda mums išgyventi ir kai kuriais atvejais atitolina tam tikrų ligų išsivystymą.
Vidutiniškai pramiegame trečdalį savo gyvenimo. Tačiau šis laikas toli gražu nėra toks pasyvus, kaip buvo manyta senovėje. Nors iš tiesų mums miegant kai kurios organizmo funkcijos ilsisi ir veikia pasyviai, bet kai kurios iš jų būna itin aktyvios: susitvarko biocheminiai, biolektriniai procesai, miego metu išsiskiria tam tikri organizmui reikalingi hormonai, mažėja rizika susirgti kai kuriomis ligomis.
„Saldžiai miegok – būsi sveikas ir didelis“
„Ilgalaikis miego sutrikimas gali turėti įtakos psichikos ligų atsiradimui: įrodyta, kad sutrikus miegui rizika susirgti depresija padidėja keturis kartus.“ Mamos ir močiutės yra visiškai teisios taip sakydamos savo vaikams ir anūkams. Būtent miego metu išsiskiria augimo hormonas, todėl vaikams miegas įgauna dar didesnę reikšmę. Tačiau suaugusiųjų miegas ir jo kokybė taip pat labai svarbi. Miego metu susireguliuoja kraujospūdis, esant miego sutrikimams, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu ir širdies kraujagyslių ligomis: miokardo infarktu, insultu, aritmija. Taip pat didėja nutukimo rizika.
Ilgalaikis miego sutrikimas gali turėti įtakos psichikos ligų atsiradimui: įrodyta, kad sutrikus miegui rizika susirgti depresija padidėja keturis kartus. Iš kitos pusės, nemiga gali būti vienas pirmųjų besiformuojančios depresijos simptomų – atlikus tyrimus paaiškėjo, kad metus laiko prieš nustatant depresiją daliai pacientų buvo prasidėjusi nemiga. Taigi miego sutrikimai tam tikrais atvejais gali signalizuoti apie polinkį į tam tikrą ligą.
Kiek ilgiausiai galima nemiegoti ir kas tuomet nutinka?
Į šį klausimą atsakyti sunku. Su žmonėmis nėra atlikta tyrimų, kiek ilgiausiai įmanoma išbūti nemiegojus, todėl galima remtis tik tyrimais, atliktais su žiurkėmis.Vieno tyrimo metu žiurkėms nebuvo leista miegoti 4–6 savaites. Kas joms nutiko? Iš pradžių padidėjo jų suvartojamo maisto kiekis, bet vis tiek krito jų svoris; ilgainiui žiurkės nebegebėjo išlaikyti kūno temperatūros ir galiausiai visos nudvėsė nuo kraujo užkrėtimo. Taigi miegas taip pat yra atsakingas ir už mūsų šiluminį, metabolinį balansą, medžiagų apykaitą ir imunitetą.
 |
„Bičių duonelėje rasite visą vitaminų kompleksą. 10 bičių duonelės granulių per dieną prilygsta sintetinei multivitaminų tabletei.“ Daugiau apie imuniteto stiprinimą ir sumuštinio su česnaku receptą rasite čia: |
Nors miego trūkumas kiekvieną organizmą veikia skirtingai, tačiau akivaizdu, kad neišsimiegojusių žmonių reakcija ir koordinacija sutrinka, kyla didesnė grėsmė patekti į nelaimingus atsitikimus. Tyrimai rodo, kad 25 % autoįvykių sukelia mieguisti žmonės. Žinoma, žmogaus mieguistumą gali lemti įvairios priežastys, bet viena iš jų – nekokybiškas ar nepakankamas miegas. Taigi turime pasirūpinti, kad trečdalis mūsų pramiegoto gyvenimo būtų kokybiškas ir pilnavertis, nes nuo to priklauso ir kiti du trečdaliai žmogaus gyvenimo.
Miego struktūra ir stadijos
Normalią miego struktūrą sudaro 4–6 miego ciklai. Vienas miego ciklas vidutiniškai trunka apie 90 min. ir susideda iš 2 miego fazių: lėto ir paradoksinio miego. Lėtas miegas turi 3 stadijas (anksčiau buvo 4, tačiau paskutiniais duomenimis 3 ir 4 stadijos apjungtos; tai vadinamasis gilusis arba delta miegas). Taigi miego ciklas atrodo taip: 1-a, 2-a ir 3-ia lėto miego stadijos keičia viena kitą, tuomet kartojantis 2-ajai stadijai miego ciklas baigiamas paradoksinio miego faze. Paradoksinė miego fazė – tai fazė, kai mes sapnuojame.
Nakties eigoje miego ciklai nėra vienodi. Pirmoje nakties pusėje didžiąją ciklo dalį sudaro lėtasis miegas, 3-ia lėto miego stadija trunka ilgai – giliai įmingame. Antroje nakties pusėje miego cikle procentaliai atsiranda daugiau paradoksinio miego (fazė, kurioje mes sapnuojame), o gilaus miego – daug mažiau. Vyresnio amžiaus žmonės antroje nakties pusėje gali giliai ir nebeįmigti.
Po vieno miego ciklo gali įvykti trumpalaikis nubudimas, tačiau nebūtinai. Trumpalaikiai nubudimai naktį – tai normali miego dalis. Mes visi nubundame, tik paprastai tokie nubudimai yra labai trumpi ir mes jų neprisimename. Pabusti galime iš bet kurios miego stadijos, bet dažniausiai iš gilaus miego pabundame tik tada, kai mus pažadina žadintuvas ar kitas asmuo, taip pat jei turime polinkį į lėtojo miego parasomnijas (tai tam tikras miego sutrikimas). Iš gilaus miego prasibudiname sunkiau nei iš lėto ar paradoksinio miego fazių. Pabudę iš paradoksinio miego fazės atsimename sapnus.
Lithuanian