Retas pagalvoja, kokia nemaloni liga yra podagra, kol pats su ja nesusiduria. Žinoma, kad šios ligos dažnis auga su amžiumi. Su amžiumi auga ir šlapimo rūgšties kiekis organizme, tačiau ne visi suserga podagra. Podagra dažniausiai atpažįstama iš ūminio vieno sąnario uždegimo. Kas yra podagra ir kokios priežastys ją dažniausiai sukelia?
Kas yra podagra?
Podagra – tai lėtinė liga, išsivystanti dėl šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimų. Kai sergama podagra, kraujyje (ir kituose organizmo skysčiuose) pradeda formuotis vadinamieji natrio uratų kristalai, dažnai vadinami tiesiog uratais. Šios medžiagos gali nusėsti ne tik pačiuose sąnariuose, bet ir juos supančiuose audiniuose. Negana to, natrio uratų kristalai gali pažeisti ir vidaus organus. Šie kristalai sukelia ūminį sąnarių uždegimą. Tai skausmingas ir labai nemalonus podagros klinikinis požymis, dažnai vadinamas podagriniu artritu.
Kas dažniau serga podagra?
Dabar jau žinoma, kad podagros tikimybė didėja su amžiumi. Su amžiumi didėja ir šlapimo rūgšties kiekis organizme. Pastebėta, kad podagra dažniau serga vyrai, ypač tie, kurie įžengę jau į penktąją dešimtį. Moterims ši liga pasireiškia žymiai rečiau, tačiau po menopauzės jos dažnis didėja ir moteriškos lyties atstovėms. Taigi podagros rizikos veiksniai yra:
- Vyresnis nei 40 metų amžius;
- Vyriška lytis;
- Alkoholio vartojimas;
- Paveldimas polinkis;
- Antsvoris ir nutukimas;
- Inkstų ligos, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumas;
- Arterinė hipertenzija ir kitos lėtinės ligos;
- Dažnas daug purinų turinčio maisto vartojimas.
Kas vyksta podagros metu?
Įvairūs tyrimai rodo, kad podagros išsivystymas labai susijęs su šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimu. Šis reiškinys dar vadinamas hiperurikemija. Vis dėl pats pacientas to nejaučia, o liga gali vystytis metų metus. Kartais pirmieji simptomai pasireiškia po kelių metų, o kartais – ir po keliolikos metų. Vis dėlto kai kuriems pacientams priepuoliai net nepasireiškia, nors kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose šlapimo rūgšties kiekis yra gana ryškiai padidėjęs.
Teigiama, kad pati hiperurikemija gali išsivystyti dėl kelių pagrindinių priežasčių. Viena iš jų – mažėjantis šlapimo rūgšties išskyrimas per inkstus, o kita – didėjanti šlapimo rūgšties sintezė (gamyba) organizme. Ilgalaikė hiperurikemija gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip inkstų akmenų susidarymas, inkstų nepakankamumas ir kt. Įdomiausia tai, kad inkstų akmenligė gali būti nustatoma dar prieš ūminį sąnario uždegimą. Tik tuomet sužinoma, kad asmuo jau ilgus metus serga podagra. Įvairūs tyrimai rodo, kad podagros išsivystymas labai susijęs su šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimu. Šis reiškinys dar vadinamas hiperurikemija. Vis dėl pats pacientas to nejaučia, o liga gali vystytis metų metus.
Dėl kokių priežasčių išsivysto podagra?
Teigiama, kad maždaug 9 atvejai iš 10 yra pirminės podagros atvejai. Tai reiškia, kad tokios ligos išsivystymą nulėmė jau įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai arba labai gausus tam tikro maisto vartojimas. Pirminės podagros išsivystymo tikimybę labai didina gausus didelį kiekį purinų turinčio maisto vartojimas. Tai riebi mėsa, žuvis, įvairios jūros gėrybės, alkoholis (ypač alus, sidras, vynas ir panašiai) ir kt. Tuo tarpu antrinė podagra gali išsivystyti dėl kitų ligų, kuriomis jau serga pacientas. Tai gali būti įvairios inkstų ligos, dėl kurių sumažėja normalus šlapimo rūgšties išskyrimas iš organizmo. Taip pat daug įtakos daro ir kai kurios kraujo ligos, kiti lėtiniai sutikimai, kai organizme greičiau žūsta ląstelės. Pastebėta, kad podagra dažniau skundžiasi psoriaze sergantys pacientai ar kai kuriuos vaistinius preparatus vartojantys asmenys.
Ar podagrą būtina gydyti?
Taip, nes negydoma liga vystosi toliau ir gali sukelti sunkesnių komplikacijų, pavyzdžiui, dėl sąnarių skausmų atsirandančius judėjimo apribojimus. Pajutus pirmuosius simptomus geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jis paskirs dietą ir, jei reikia, parinks vaistinius preparatus, kurie gali veiksmingai sumažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose.
Viena naujesnių ir efektyvesnių vaistinių medžiagų veiksmingai mažina šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume ir padeda suretinti ar net išvengti skausmingų podagros priepuolių ir kitų galimų ligos komplikacijų. Šlapimo rūgštis yra purino metabolizmo žmogaus organizme galutinis produktas. Ji susidaro šia seka: hipoksantinas – ksantinas – šlapimo rūgštis. Abi sekos reakcijas katalizuoja tam tikras fermentas ksantino oksidazė. Vaistinis preparatas, vartojamas podagros gydymui, selektyviai slopina ksantino oksidazės aktyvumą ir tokiu būdu mažėja šlapimo rūgšties kiekis kraujyje ir visame organizme. Tuo pačiu mažėja podagros priepuolių ir komplikacijų pasireiškimo tikimybė.
|
Kovo–balandžio mėnesiais jau galima bandyti tekinti beržų ir klevų sulą. Sula – tai maistinių medžiagų, sukauptų medžių šaknyse, tirpalas, kuris pavasarį kamienu perduodamas į medžio šakas pumpurams brandinti. Todėl jos sezonas nėra ilgas ir baigiasi pirmiesiems pumpurams išsprogus. Tad pats metas mėgautis ne tik skaniais, bet ir itin sveikais gamtos teikiamais syvais. Plačiau: Klevų ir beržų sula – sveikatos šaltinis. Sulos receptai |
Lithuanian