10 dalykų apie krūtinės anginą, kuriuos verta žinoti kiekvienam

Spalio 04, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+2
+2 -0

Tikriausiai bent jau per televiziją tekę matyti, kaip žmogus stipriai susiima už krūtinės srities ir jo veidas iškreipiamas aštraus skausmo. Tai gali būti krūtinės anginos išraiška – priepuolio, kuriam būdingas trumpalaikis krūtinės skausmo, veržimo ar gniaužimo pojūtis. Pateikiame 10 faktų apie krūtinės anginą, kuriuos verta žinoti kiekvienam.

  • Krūtinės anginos priepuolį galima pavadinti širdies raumens badu, atsirandančiu dėl trumpalaikio deguonies trūkumo. Toks deguonies deficitas gali atsirasti dėl nepakankamos ar sutrikusios kraujotakos širdies vainikinėse arterijose. Šios arterijos kitaip vadinamos koronarinėmis arterijomis.
  • Apskaičiuota, kad krūtinės angina vyrams gali pasireikšti ankstesniais gyvenimo etapais nei moterims, todėl vienas iš pagrindinių nekoreguojamų šios ligos rizikos veiksnių yra vyriška lytis. Sergamumo krūtinės angina tikimybę didina amžius – kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė tikimybė patirti krūtinės anginos priepuolį. Manoma, kad dar vienas svarbus veiksnys yra paveldėjimas.
  • Krūtinės anginos tikimybę taip pat didina rūkymas, viršsvoris ir nutukimas, padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) bei kitos lėtinės ligos. Pavyzdžiui, krūtinės anginos priepuoliai daug dažniau pasireiškia tiems, kurie serga antro tipo cukriniu diabetu. Ne paslaptis, kad tokių ligų kaip cukrinis diabetas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ar arterinė hipertenzija išsivystymą dažnai nulemia netinkamas gyvenimo būdas – per mažas judrumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba, didelė ir ilgalaikė nervinė įtampa, neadekvatus poilsio ir darbo santykis. Šie koreguojami rizikos faktoriai labai susiję su didesne krūtinės anginos išsivystymo rizika.
  • Krūtinės anginos išsivystymą dažniausiai nulemia vainikinių arterijų aterosklerozė. Iš pradžių kraujagyslių spindis būna susiaurėjęs nežymiai, todėl priepuoliai atsiranda tik tuomet, kai asmuo patiria didesnę fizinę ar emocinę įtampą. Tokiu atveju stipriai padidėja širdies raumens deguonies poreikis, o susiaurėjusios koronarinės arterijos jau nebegali tokio poreikio pilnai patenkinti. Jei liga progresuoja toliau, simptomai gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.
  • Žinoma, kad priepuoliams įtakos gali turėti ir per greitas širdies rimtas (tachikardija), mažakraujystė ir kitos priežastys, pavyzdžiui, trumpalaikis vainikinių kraujagyslių spazmas.
  • Krūtinės angina atpažįstama pagal šiuos simptomus: sunkumo, spaudimo, gniaužimo ir maudimo jausmą krūtinėje, kuris gali būti paties įvairiausio intensyvumo. Šis skausmas paprastai jaučiamas už krūtinkaulio ar šalia jo. Jis gali plisti į kitas sritis, pavyzdžiui, kaklą, ranką, žandikaulį. Priepuolį gali išprovokuoti ne tik fizinė ar emocinė įtampa, bet ir rūkymas, šaltis, persivalgymas ir kt. Kartu su minėtais simptomais gali pasireikšti mirties baimė, nerimas, drebulys, padidėjęs prakaitavimas. Priepuolį gali išprovokuoti ne tik fizinė ar emocinė įtampa, bet ir rūkymas, šaltis, persivalgymas ir kt. Kartu su minėtais simptomais gali pasireikšti mirties baimė, nerimas, drebulys, padidėjęs prakaitavimas.
  • Krūtinės anginos priepuoliui būdinga tai, kad jis trunka neilgai – dažniausiai iki 10 minučių. Jei priepuolis trunka ilgiau kaip 15 minučių, tuomet jau galima įtarti miokardo infarktą. Kitas svarbus požymis – priepuolis paprastai praeina pailsėjus ir pavartojus glicerolio trinitrato (daugumai žinomo kaip nitroglicerinas).
  • Krūtinės anginos diagnostikai svarbus tikslus simptomų ir provokuojančių veiksnių apibūdinimas. Taip pat atliekama EKG, širdies echoskopija, koronografija ir kt. Patvirtinus diagnozę skiriamas gydymas.
  • Jaučiant veržiantį skausmą už krūtinkaulio labai svarbi pirmoji pagalba. Rekomenduojama nedelsiant nutraukti fizinę veiklą ar pasistengti nusiraminti ir po liežuviu pavartoti nitroglicerino. Jei skausmas itin stiprus ir užsitęsęs, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
  • Esant reikalui skiriamas pastovus gydymas, kuris remiasi gyvenimo būdo korekcijomis, medikamentiniu ir, jei reikia, chirurginiu gydymu. Pavyzdžiui, krūtinės angina sergantiems pacientams būtina mesti rūkyti, vengti nervinės įtampos, nevalgyti per riebiai ar per gausiai, nes tai skatina ne tik pavienių priepuolių išsivystymą, bet ir pačios būklės progresavimą. Medikamentinis gydymas priklauso nuo būklės, gretutinių ligų ir t.t. Šiandien jau yra sukurta inovatyvių vaistų, galinčių padėti gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą net ir sergant krūtinės angina.

    Krūtinės angina (stenokardija) yra trumpalaikis krūtinės skausmas, kurį sukelia širdies raumens išemija (kraujotakos sutrikimas). Daugumoje Europos Sąjungos šalių širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių. Didelė dalis širdies ir kraujagyslių ligų gali pasireikšti krūtinės anginos simptomais.

    Plačiau:

    Krūtinės anginos simptomai ir pavojai
+2
+2 -0
  • Krūtinės angina
  • Krūtinės anginos simptomai
  • širdis
  • širdies skausmas
  • krūtinės skausmas
  • faktai apie krūtinės anginą

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *