Liga, kuria serga kas dešimtas pasaulio asmuo

Liepos 05, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Teigiama, kad migrena Lietuvoje serga apie 11-12 procentų asmenų, o pasaulyje ji vidutiniškai vargina kas dešimtą žmogų. Tai nėra tik paprastas galvos skausmas – tai liga, kuri atima darbingumą, trikdo kasdienį gyvenimą ir priverčia bijoti vis pasikartojančių galvos skausmo priepuolių. Pasirodo, kad migrena bent 70 procentų jos priepuolį patiriančių asmenų sumažina normalų darbingumą, o maždaug kas trečias pacientas per priepuolį dirbti tiesiog negali. Reikėtų pripažinti, kad tai gana didelė problema, dėl kurios geriau kreiptis į gydytoją, nes nekontroliuojami priepuoliai gali vis labiau dažnėti, o negydomas migrenos priepuolis gali tęstis net iki 72 valandų, o kartais ir ilgiau.

Kas dažniausiai serga migrena?

Apskaičiuota, kad migrena dažniausiai serga darbingo amžiaus asmenys, kurių amžius yra nuo 20 iki 55 metų. Pasirodo, kad moterims migrena pasireiškia net tris kartus dažniau nei vyrams, todėl vienas iš rizikos faktorių yra būtent moteriška lytis. Migrenos priepuolis dažniausiai pirmą kartą pasireiškia paauglystėje, tačiau šia liga gali susirgti ir maži vaikai. Vis dėlto didžiausią tikimybę bent kartą per metus susidurti su migrenos priepuoliu turi vaisingo amžiaus moterys – pasirodo, bent vieną migreninio galvos skausmo priepuolį per metus pajunta net kas ketvirta – kas penkta vaisingo amžiaus moteris.

Kuo migrena skiriasi nuo įprasto galvos skausmo?

Migrena nėra paprastas galvos skausmas. Yra bent keletas skirtumų:

1) Migrenai būdingas skausmas paprastai yra kur kas intensyvesnis – jis gali būti tvinkčiojantis, pulsuojantis, plėšiantis. Vieno priepuolio metu gali skaudėti vieną galvos pusę, kito priepuolio metu – jau kitą galvos pusę, tačiau gali skaudėti ir visą galvą, o ypač intensyvus skausmas gali reikštis pakaušyje, akiduobėse, tarpuakyje, kaktinėje srityje ir panašiai;

2) Kartu pasireiškia ir virškinimo sutrikimai ar pakitimai, pavyzdžiui, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, pagausėjęs seilėtekis, o prieš priepuolį gali pakisti skonio ir kvapo suvokimas;

3) Migrenos skausmas trunka nuo kelių valandų iki kelių parų (paprastai nuo 4 iki 72 valandų);

4) Kartu pasireiškia ir garso bei šviesos baimė, gali erzinti įvairūs kvapai ir bet kokie kiti dirgikliai;

5) Prieš galvos skausmo pasireiškimą ar jo metu gali kamuoti ir vadinamieji migrenos auros simptomai, susiję su rankų ir kojų tirpimais ir pojūčiu, tarsi oda bėgiotų skruzdėlės ar vabaliukai. Be to, gali sutrikti kalba – asmeniui tampa sudėtinga ištarti žodžius, todėl gali būti sunku suprasti, ką jis nori pasakyti. Migrenai su aura būdingi ir regos sutrikimai – vaizdas gali tapti neryškus, išsiliejęs, regėjimo lauke gali atsirasti juodų dėmių, blyksėjimų, šviesos zigzagų ir panašiai.

Beje, migrenos auros simptomai gali reikštis ir be galvos skausmo, tačiau tokie atvejai kur kas retesni. Apie 70 proc. migrenos atvejų sudaro galvos skausmo priepuoliai be auros, o apie 30 proc. – migrenos priepuoliai su aurai būdingais simptomais.

Kada pacientui diagnozuojama migrena?

Migrena diagnozuojama įvertinus klinikinius simptomus, surinkus ligos anamnezę, išsamiai apklausus pacientą ir atvirai su juo pasikalbėjus. Pavyzdžiui, manoma, kad maždaug 30 proc. migrenos išsivystymo atvejų nulemia paveldėjimas.

Kadangi migrena nepalieka jokių pėdsakų kraujo ir vaizdiniuose tyrimuose, svarbiausią vaidmenį atlieka tiesiog klinikinių simptomų apibūdinimas. Lėtinė migrena gali būti diagnozuojama tuomet, kai pacientas per vieną kalendorinį mėnesį bent 15 dienų jaučia galvos skausmus, o daugiau nei pusę šio laiko, kuriam būdingi įvairaus intensyvumo galvos skausmai, jis jaučia ir migrenos priepuolius. Tokie simptomai turėtų kartotis bent keletą mėnesių. Šiaip ar taip, ligos diagnostikai taikomi tam tikri kriterijai, kurie daugeliu atvejų padeda sėkmingai nustatyti diagnozę, jei tik pacientas dėl šios problemos pats kreipiasi į gydytoją. Apskaičiuota, kad migrena dažniausiai serga darbingo amžiaus asmenys, kurių amžius yra nuo 20 iki 55 metų. Pasirodo, kad moterims migrena pasireiškia net tris kartus dažniau nei vyrams, todėl vienas iš rizikos faktorių yra būtent moteriška lytis.

Kaip gydoma migrena?

Migrenos gydymas paremtas priepuolio metu patiriamo skausmo kontroliavimu ir priepuolių prevencija. Kiekvienas pacientas, kurį kamuoja ši liga, galėtų vesti specialų kalendorių, kuris padėtų sekti priepuolių dažnį ir stebėti galimai priepuolius išprovokavusius veiksnius. Galbūt migrena susijusi su mėnesinių ciklu? Galbūt priepuolis atsiranda po didesnės įtampos ar gausesnio alkoholio kiekio? Galbūt kenkia tam tikri maisto priedai ar nesaikingas pasimėgavimas sūriu? Galbūt migreninis galvos skausmas atsiranda pervargus arba praleidus vieną valgymą?

Migrenos priepuolio skausmas malšinamas vaistais nuo skausmo, tačiau nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo veiksmingi toli gražu ne visada. Tuomet skiriama triptanų grupės vaistinių preparatų, kurie sukurti specialiai migreninio skausmo malšinimui priepuolio metu. Manoma, kad triptanų grupės vaistiniai preparatai veikia selektyviai ekstracerebrines, esančias kaukolės viduje, arterijas, slopindamas pernelyg didelį jų atsipalaidavimą sergant migrena. Vartojant kliniškai reikšmingas vaistinio preparato koncentracijas, triptanai sukelia izoliuotų žmogaus smegenų arterijų susitraukimą, beveik neveikia arba visai neveikia izoliuotų žmogaus koronarinių arterijų. Itin stiprios migrenos atvejais jau taikoma ir taikinių terapija.

Kai tik ištinka staigus migrenos skausmas, nėra taip paprasta jį nugalėti. Oi, koks tai skausmas! Ar migrena labai apsunkina Jūsų gyvenimą? Prevencija yra geriausia priemonė. Ar žinojote, kad joga gali sėkmingai Jus apsaugoti nuo migrenos? Norintiems sumažinti migrenos skausmą toliau pateikiame keletą jogos pratimų, kurie galėtų padėti. Ar norėtumėte sužinoti, kokie jie yra? Skaitykite toliau.

Plačiau:

8 geriausi jogos pratimai nuo migrenos skausmo

+1
+1 -0
  • Migrena
  • Galvos skausmas
  • migrenos priepulis
  • migreninis galvos skausmas
  • migrenos aura
  • migrenos gydymas
  • migrenos simptomai
  • triptanai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *