Kas yra demencija ir kaip bendrauti su ja sergančiu žmogumi?

Birželio 30, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Demencija – tai žmogaus intelektinių gebėjimų silpnėjimas, atsirandantis dėl pačių įvairiausių ligų ir kitų priežasčių. Demencijos arba senatvinės silpnaprotystės metu stebimi įvairių psichinių ir suvokimo funkcijų pakitimai, elgesio pažeidimai, o ligai progresuojant toliau – ir fiziniai pakitimai, pavyzdžiui, vaikščiojimo sunkumai. Šios ligos tikimybė pati didžiausia tampa tuomet, kai įkopiama į septintąjį dešimtmetį, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai demencija suserga ir jaunesni asmenys. Jaunesniame amžiuje ji gali vystytis greičiau, vyresniame amžiuje – lėčiau, tačiau bet kuriuo atveju būtina pabrėžti tai, kad ligos metu vyksta negrįžtamojo pobūdžio smegenų pažeidimai, dėl kurių trinka kognityvinės arba pažintinės funkcijos. Ši liga atneša daug sunkumų ne tik pačiam pacientui, bet ir jį supantiems aplinkiniams.

Alzheimerio liga – dažniausia demencijos sindromo forma

Apie 70 procentų senatvinės silpnaprotystės atvejų sudaro Alzheimerio liga, tačiau yra ir kitų demencijos formų, pavyzdžiui, kraujagyslinė demencija arba demencija su Lewy kūneliais. Ši liga gali būti labai susijusi su epilepsija, išsėtine skleroze, patirtais insultais, galvos traumomis ir t.t. Taigi demencija yra toks sindromas, kurį sukelia lėtinė ir progresuojanti smegenų liga ir jos metu pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų, pavyzdžiui, pacientui trinka atmintis, mažėja jo mąstymo aštrumas, jis nebesugeba orientuotis, nebesuvokia elementarių dalykų, pamiršta, kaip skaičiuoti, jam tampa sunku arba tiesiog nebeįmanoma mokytis ir įsiminti naujus dalykus. Trinka paciento kalba ir normalus protavimas. Išskirtinis ligos bruožas – sąmonė paprastai netrinka. Trinka ne tik paciento pažintinės funkcijos, bet ir jo emocijų kontrolė, keičiasi jo socialinis elgesys, mažėja ar visai dingsta motyvacija. Apie 70 procentų senatvinės silpnaprotystės atvejų sudaro Alzheimerio liga, tačiau yra ir kitų demencijos formų, pavyzdžiui, kraujagyslinė demencija arba demencija su Lewy kūneliais. Ši liga gali būti labai susijusi su epilepsija, išsėtine skleroze, patirtais insultais, galvos traumomis ir t.t.

Demencijos simptomų pavyzdžiai

Iš kokių simptomų galima atpažinti senatvine silpnaprotyste sergantį asmenį? Pateiksime šiek tiek pavyzdžių. Tokiam pacientui tampa sunku pasirūpinti savimi – jis po truputėlį praranda higienos įgūdžius, jam tampa vis sunkiau apsirengti ar pasiruošti valgyti. Būdingas ir emocijų skurdumas, apatija arba, priešingai, labai didelis nuotaikų svyravimas. Vienas svarbiausių simptomų – atminties pablogėjimas. Pacientas ryškiai atsimena praeities įvykius, tačiau pamiršta, ką jis ką tik veikė prie batų dėžės ar šaldytuvo. Taip pat būdingas pasikartojančių veiksmų ir klausimų kartojimas, dėmesio koncentracijos pakitimai, orientacijos laike ir erdvėje sutrikimai. Demencija sergantys asmenys dažniausiai labai prastai miega, lėtai mąsto, susiaurėja jų interesų ratas. Jie tampa labai jautrūs, irzlūs ir nervingi, tačiau jie gali juoktis iš visai nejuokingų dalykų. Kad ir kaip gali būti sunku, artimieji būtinai turi suprasti, kad taip pacientas elgiasi ne iš blogos valios – jo liga progresuoja, tad jei dar pastebimi tik pirmieji simptomai, tuomet geriau nedelsti ir būtinai apsilankyti pas gydytoją. Ankstyvosiose ligos stadijose gydymas vaistais daug efektyvesnis, be to, labai naudinga gali būti ir elgesio terapija.

Sudėtinga ir pačiam pacientui, tačiau už viską sunkiausia jį supantiems asmenims

Iš pradžių pacientas dar suvokia, kad jis serga, kad su juo kažkas negerai ir kad  jo liga nėra labai lengva, tačiau vėliau tokių „sąmoningumo“ akimirkų būna vis mažiau ir mažiau. Labai svarbi yra ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems suteikiama psichologinė pagalba.

Kaip reikėtų bendrauti su demencija sergančiu pacientu? Žinoma, tam reikia labai daug kantrybės ir atsidavimo. Taip pat vertėtų suprasti, kad dėl nuolat progresuojančios būklės pacientas pamirš pačius įvairiausius dalykus – savo miestelio pavadinimą ar net vaikų vardus, pradės trikti jo sugebėjimas mąstyti ir tinkamai reikšti mintis. Vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų – demencija sergančio asmens apatija, todėl pokalbį dažnai gali tekti pradėti artimajam. Bendraujant su tokiu pacientu, labai svarbu stengtis palaikyti akių kontaktą, kalbėti lėtai ir suprantamai, tačiau ne per daug globėjiškai. Kartais gali tekti paklausti dar kartą ar tinkamai perfrazuoti klausimą, tačiau svarbu paciento neskubinti. Kadangi demencija sergančiam asmeniui gali trikti kalba, naudinga kuo daugiau naudoti kūno kalbą. Daugumai pacientų būna malonus lengvas fizinis kontaktas, pavyzdžiui, rankos laikymas.  Svarbiausia kalbėtis apie pacientui malonius dalykus, skatinti jo susidomėjimą, kantriai išklausyti ir nepamiršti, kad bendravimas paremtas abipusiu kontaktu. Jei reikia psichologinės pagalbos, tuomet būtina jos ieškoti, nes slaugyti šia liga sergantį pacientą gali tapti dideliu iššūkiu.

Išgirdę apie rūkymo žalą sveikatai dažniausiai pagalvojame apie rytinį rūkalių kosulį ar plaučių vėžį. Tačiau žalingas rūkymo poveikis toli gražu neapsiriboja vien plaučiais ‒ rūkymas pažeidžia kiekvieną kūno organą. Šis žalingas įprotis sukelia daugybę sveikatos sutrikimų: nuo spartesnio dantų praradimo ar nugaros skausmų iki silpnaprotystės ar impotencijos. Tad siūlome pasidomėti mažai kam žinomomis rūkymo pasekmėmis.

Plačiau:

5 faktai, kurių nežinojote apie rūkymą

+1
+1 -0
  • Demencija
  • senatvinė silpnaprotystė
  • demencijos sindromas
  • demencijos gydymas
  • senatvinė demencija
  • bendravimas su demencija sergančiu asmeniu

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *