Ergoterapija – kelias į savarankiškumą

Sausio 19, 2015 | Paulius Martinaitis
+7
+7 -0

Kartais nutinka įvykių, kurie radikaliai pakeičia žmogaus gyvenimą. Žinoma, sunkios traumos, eismo įvykiai, profesinės ligos užklumpa ne kiekvieną, tačiau stresą ir senatvę patiriame ar patirsime visi. Senatvė ar kiti veiksniai paveikia žmogaus gyvenimą taip, kad be pagalbos iš šalies nebeįmanoma prisitaikyti prie ankščiau buvusios, rodos, tokios įprastos ir nesudėtingos aplinkos. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiama viena iš naujausių reabilitacijos rūšių – ergoterapija. 

Ergoterapija dažnai apibūdinama kaip paciento prarastų galimybių palaikymas ir atstatymas tikslinga veikla, kuri padeda pacientui prisitaikyti gyvenime ir visuomenėje. Kitaip sakant, tai vadinamoji užsiėmimo terapija. Dar vienas iš ergoterapijos apibrėžimų – darbo, veiklos ir aplinkos tikslingas panaudojimas gydant įvairias ligas ir kompensuojant netektis. 

Šiek tiek istorijos… 

„Ergoterapija, kaip mokslo ir medicinos sritis, atsirado praūžus Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams.“ Ergoterapija, kaip mokslo ir medicinos sritis, atsirado praūžus Pirmajam ir Antrajam pasauliniams karams. Po jų visuomenėje atsirado labai daug tiek fiziškai, tiek psichologiškai sužalotų žmonių, kuriems tuometinė aplinka buvo visiškai nepritaikyta. Taigi pasaulis susidūrė su nauja problema. Kaip padėti negalią turintiems žmonėms? 

Medicinos personalas buvo apmokomas padėti karo veteranams grįžti į normalų gyvenimą per tikslingą veiklą, atpažįstant, įvardijant ir stengiantis apeiti kliūtis, kurios trukdo žmogui. Buvo stengiamasi, kad žmogus grįžtų į kiek galima įprastesnį gyvenimą, netekus galūnių, esant stuburo, atraminio aparato ar centrinės nervų sistemos pažeidimams. Tai buvo daroma atliekant įvairius fizinius pratimus, pritaikant įprastą aplinką neįgalaus žmogaus poreikiams. 

Priemonės buvo tiek individualios: gebėjimas apsitarnauti, savarankiško judėjimo galimybės, protezavimas, tiek visuomeninės: transporto pritaikymas, įvairi įranga, padedanti atsikelti, atsistoti, taip pat garsinės ir šviesos signalizacijos sistemos, specialūs telefonai. 

Ergoterapija šiandien 

Šiuolaikinėje visuomenėje su ergoterapija susiduriame kiekviename žingsnyje: tai ir mūsų darbo vieta, kaip sėdime prie kompiuterio, kaip keliame sunkius daiktus dirbdami fizinį darbą ir, pagaliau, kaip galime tai daryti nekenkiant savo sveikatai. Dažnas iš mūsų net nesusimąstome, kad netaisyklingas judesys ar laikysena gali sukelti įvairių ligų. 

Senstant visuomenei, ergoterapija tampa aktuali prižiūrint vyresnio amžiaus žmones, kurie dėl įvairių fizinių negalių, kraujotakos nepakankamumo ar senatvinės demencijos (t. y. silpnaprotystės) gali nukristi, susižaloti. Taigi šiuo metu tampa vis aktualesnis visuomeninės aplinkos pritaikymas garbaus amžiaus žmonėms. 

Aplinkos pritaikymas vyresnio amžiaus žmonėms: 

  • tinkamos grindų ir gatvių dangos;
  • reikiamas apšvietimas, sanitariniai mazgai;
  • laiptų apėjimai (kur galima tai įgyvendinti);
  • specialios atramos įvairiose erdvėse;
  • transportas žemomis grindimis. 

Pasaulyje naudojama labai daug tokio pobūdžio priemonių, lengvinančių pagyvenusių žmonių gyvenimą. Lietuvoje stengiamasi nuo šių tendencijų neatsilikti, tačiau kartais tos priemonės atrodo gana formalios, padarytos tik tam, kad būtų galima pirštu parodyti, jog kažkuo rūpinamasi. 

Ergoterapijos rūšis – meno terapijaErgoterapijos rūšis  – meno terapija 

Sužalotas ar sergantis žmogus, ypač jei sužalojimas lieka visam gyvenimui ir pakeičia įprastą egzistenciją, dažnai turi ir psichologinių problemų. Tą patį patiria ir pagyvenę žmonės. Vienatvė, artimųjų netektis, socialinė atskirtis dėl prarasto darbingumo ir negaunamų pajamų, dėl atėjusios senatvės, – visa tai labai neigiamai veikia žmogaus nuotaiką ir jausmus. 

Savotiška ergoterapijos rūšis – tai meno terapija, per kurią žmogus gali išgryninti tikruosius poreikius ir jausmus, suvokti savo problemas, o kartais ir atskleisti pamirštus ar iki šiol slėptus talentus, įgauti savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi. Ergoterapija, kaip mokslas, pačioje savo kūrimosi pradžioje ir buvo naudojama kaip papildoma pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis ar turintiems psichologinių problemų. 

Ergoterapijos nauda sveikiems žmonėms 

Kai patiri traumą, netenki galūnės, esi prikaustytas prie vežimėlio ar sulauki garbingo amžiaus, matyt, be specialistų išsiversti neįmanoma. Vis dėlto, net ir būdami sveiki, darbingi, galime sąmoningai būti savo pačių „ergoterapiautais“ ir užsiimti tuo, kas kaip galima ilgiau pratęstų produktyvų socialinį gyvenimą.

Jei jau perkopėte į antrą gyvenimo pusę, būtinai užsiimkite bent minimalia fizine veikla (žinoma, šis sveiko gyvenimo principas galioja ir jaunimui). Atraskite mėgstamą užsiėmimą – pasivaikščiojimą, plaukimą baseine, šiaurietišką ėjimą, važinėjimą dviračiu. Mėgstama veikla padės ne tik išvengti kasdienio streso, bet ir išlikti aktyviems sulaukus brandaus amžiaus. Pasak psichologų, mėgstamas užsėmimas – tai ir pramoga, atitraukianti nuo niūrių minčių, ir aistra, suteikianti pakankamai adrenalino, kurio kartais trūksta realiame gyvenime. Be to, fizinė ar meninė veikla dažnai padeda išgryninti tai, ko iš tiesų norime. 

Taip pat skaitykite:
5 kineziterapijos pratimai taisyklingai laikysenai išlaikyti »
Karatė čempionė Jurgita Januškaitė: „Karatė – alternatyvi gydymo forma“ »
Avarijų grėsmė – nugaros smegenų trauma »
„Klausk eksperto“. Nėra nuotaikos, nuolat verkiu, jaučiuosi apatiška »
„Sveikatos istaigos“. Reabilitacijos centrai »

+7
+7 -0
  • Silpnaprotystė
  • Neįgalumas
  • Meno terapija
  • Reabilitacijos centrai
  • Ergoterapija
  • Nugaros smegenų trauma
  • Psichikos ligos
  • Demencija

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *