Šizofrenija

+2
+5 -3

Šizofrenija – tai rimtų psichinių ligų grupė, kurių metu žmonės suvokia ir interpretuoja realybę kitaip nei kiti asmenys. Sergantiesiems šia liga gali atrodyti, jog aplinkiniai nori juos sužaloti, jie gali girdėti nesamus balsus, kalbėti nesuvokiamus dalykus. Nėra žinoma, kas tiksliai sukelia šizofreniją. Manoma, kad tai galėtų būti kelių veiksnių rezultatas, pavyzdžiui, genetinio polinkio ir aplinkos įtakos. Atrasta, kad sergant šia liga pakinta kai kurie smegenų biocheminiai procesai, kuriuose dalyvauja neurotransmiteriai, dopaminas ir glutamatas. Neurotransmiteriai – tai medžiagos, reikalingos smegenų aktyvumui ir impulsų sklidimui užtikrinti. Nėra aišku, kodėl šie pokyčiai įvyksta, tačiau šizofrenija sergančių ir sveikų asmenų smegenų skirtumai leidžia daryti prielaidą, jog šizofrenija – smegenų liga. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti šizofrenija. Tai: buvę šizofrenijos atvejai šeimoje, kontaktas su virusais, toksinais arba mitybos nepakankamumas vystymosi motinos gimdoje metu, įtemptas gyvenimo būdas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas paauglystėje ir jauname suaugusiųjų amžiuje.

Šizofrenija. Simptomai

Šizofrenijos simptomai paprastai būna skirstomi į teigiamus, neigiamus ir kognityvinius. Teigiami (pozityvūs) simptomai – tai ligos pasireiškimas perteklinėmis ar iškreiptomis žmogaus funkcijomis. Teigiamiems simptomams priklauso: deliuzijos, haliucinacijos, kalbėjimo sutrikimai, elgesio sutrikimai. Deliuzijos yra įsitikinimai, paremti išgalvotais dalykais ir neteisinga išgyvenimų interpretacija. Tai pats dažniausias šizofrenijos pasireiškimo būdas. Haliucinacijos pasireiškia nesamų dalykų girdėjimu arba matymu, tačiau gali būti ir kitų jutimų haliucinacijos. Kalbos sutrikimams priklauso negalėjimas pasakyti ar suformuluoti sakinio, minties nutrūkimas viduryje sakinio, tarpusavyje nesusijusių žodžių vartojimas kartu. Elgesio sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, vaikišku elgesiu.
Neigiami (negatyvūs) simptomai – tai kai kurių normalių žmogaus funkcijų dalinis arba visiškas praradimas. Šiems simptomams priklauso: susidomėjimo kasdiene veikla praradimas, sumažėjęs emocijų demonstravimas, negalėjimas planuoti savo veiksmų, socialinė atskirtis, asmeninės higienos nesilaikymas, motyvacijos praradimas.
Kognityviniams simptomams priklauso ligos požymiai, susiję su gebėjimu mąstyti, atmintimi ir dėmesiu. Šiems simptomams priklauso: negalėjimas susikaupti, atminties sutrikimai, negalėjimas suprasti kai kurios informacijos. Šie požymiai yra labai svarbūs kasdieniame gyvenime, todėl greitai jį sutrikdo.
Paaugliams, sergantiems šizofrenija, būdingi truputį kitokie požymiai nei suaugusiems. Jie būna labiau linkę atsiskirti nuo šeimos ir draugų, ima prastai mokytis, sutrinka jų miegas, tampa labai dirglūs. Jiems, rečiau nei suaugusiems, pasireiškia deliuzijos ir vaizdinės haliucinacijos. 

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.