Krūtinės angina – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje

Sausio 21, 2022 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Krūtinės angina kaip ir kitos širdies ir kraujagyslių ligos bei jų komplikacijos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje. Specialistai nuogąstauja, kad krūtinės angina diagnozuojama vis jaunesniems asmenims.

Kas yra krūtinės angina?

Krūtinės angina – tai priepuolinis širdies skausmas, atsirandantis dėl širdies arterijų susiaurėjimo ir spazmo. Priepuolis išsivysto tuomet, kai sutrinka normalus miokardo aprūpinimas deguonimi ir (arba) padidėja širdies raumens deguonies poreikis. Deguonies poreikis gali padidėti aktyviau pajudėjus ar patyrus intensyvesnę nervinę įtampą. Taigi kai miokardas pristinga deguonies, jame sutrinka normali medžiagų apykaita ir pradeda vystytis laktatinė acidozė (pieno rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas). Miokarde pradeda kauptis įvairios kenksmingos medžiagos, kurios ir sukelia duriančius, spaudžiančius, veržiančius pojūčius.

Į kokius pagrindinius tipus skirstoma krūtinė angina?

Krūtinės angina skirstoma į:

  • Stabiliąją. Jai būdingas požymių nusistovėjimas. Kiekvieną kartą pojūčiai pasireiškia panašiu dažniu, trukme ir intensyvumu. Stabiliosios krūtinės anginos atveju paprastai nereikia didinti vaistų dozių, nes būklė kontroliuojama.
  • Nestabiliąją. Stabilioji krūtinės angina gali tapti nestabiliąja. Ji diagnozuojama tuomet, kai pasunkėja iki tol buvusi krūtinės angina, pavyzdžiui, priepuoliai atsiranda vis po mažesnio fizinio krūvio, pradeda ilgėti patiriami priepuoliai ir jie pradeda kartotis ne tik fizinio krūvio metu, bet net ir ramybės būsenoje ar naktį. Nestabiliajai krūtinės anginai suvaldyti prireikia didesnių vaistų dozių. Kai miokardas pristinga deguonies, jame sutrinka normali medžiagų apykaita ir pradeda vystytis laktatinė acidozė (pieno rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas). Miokarde pradeda kauptis įvairios kenksmingos medžiagos, kurios ir sukelia duriančius, spaudžiančius, veržiančius pojūčius.

Kas dažniau serga krūtinės angina?

Pastebėta, kad koronarine širdies liga dažniau serga tie, kurie turi genetinį polinkį į šią ligą. Vis dėlto krūtinės anginos išsivystymą nulemia ne tik paveldimumas. Dažniau ja serga metaboliniu sindromu, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, dislipidemija, įvairiomis inkstų ligomis sergantys  ir antsvorio turintys ar nutukę asmenys. Krūtinės anginos išsivystymo rizika didėja rūkantiems, alkoholiu piktnaudžiaujantiems, daug streso patiriantiems asmenims. Ja dažniau serga vyrai, tačiau moterys dažniau skundžiasi įvairiais netipiniais pojūčiais, pavyzdžiui, pykinimu, skrandžio skausmu, vėmimu, bendru silpnumu ir t.t.

Kaip diagnozuojama krūtinės angina?

Krūtinės anginos diagnozavimui svarbi šeimos ligos istorija. Būtinas rizikos faktorių įvertinimas. Taip pat atliekami kraujo tyrimai, matuojamas arterinis kraujo spaudimas ir pulsas, užrašomos ramybės bei krūvio elektrokardiogramos. Gali būti paskiriama įvairių instrumentinių tyrimų, pavyzdžiui KT ir MRT. Jei reikia, gydytojas gali nuspręsti skirti ir kitų tyrimų, kad būtų galutinai patvirtinta krūtinės anginos diagnozė.

Kaip gydoma krūtinės angina?

Krūtinės anginos gydymą gali paskirti tik gydytojas. Pirmiausia mėginama koreguoti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sumažinti stresines situacijas, mesti rūkyti, atsisakyti alkoholio, koreguoti kūno svorį. Jei reikia, kontroliuojamos ir gretutinės ligos.

Tam, kad pacientui nesikartotų krūtinės anginos priepuoliai, jam gali būti skiriama beta adrenoblokatorių ir kalcio kanalų blokatorių, nitratų, antitrombozinių vaistų, kitų kardiologinių vaistų. Kai kurios naujosios širdies anginai gydyti skirtos vaistinės medžiagos gali turėti antiangininį poveikį, slopindamos vėlyvąją natrio srovę širdies ląstelėse. Toks ypatumas sumažina natrio kaupimąsi ląstelėje, todėl sumažėja ir kalcio perkrova ląstelėje. Manoma, kad slopindamos vėlyvąją natrio srovę, tokios vaistinės medžiagos mažina šį intraląstelinį jonų disbalansą išemijos metu. Toks kalcio perkrovos sumažinimas pagerina miokardo atsipalaidavimą ir taip palengvinamas kairiojo skilvelio sustandėjimas diastolės metu.

Jei gydymas vaistiniais preparatais nepakankamai veiksmingas, tuomet gali prireikti angioplastikos ir (arba) chirurginio gydymo.

Plačiau:

0
+0 -0
  • stabilioji krūtinės angina
  • nestabilioji krūtinės angina
  • širdies plotas
  • stenokardija
  • krūtinės anginos diagnozavimas
  • Krūtinės angina
  • duriantis skausmas
  • Krūtinės anginos simptomai
  • krūtinės skausmas
  • krūtinės anginos gydymas
  • krūtinės anginos rizikos faktoriai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *