Vaikų karščiavimas – ką svarbu apie tai žinoti?

Birželio 16, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
0
+0 -0

Ar žinojote, kad egzistuoja tokia baimės rūšis, kai tėvai paniškai jaudinasi dėl to, kad jų vaikas sukarščiuos? Pasirodo, kai kuriems net kyla panikos atakų – vaikas sukarščiavo, ką dabar daryti?! Mes suprantame Jūsų rūpestį dėl mažylio, tačiau kartu ir skubame Jus nuraminti bei patikinti, kad dažniausiai tai – geras ženklas. Jis paprastai rodo, kad vaiko organizmas pats bando susidoroti su infekcijos šaltiniu, kuris dažniausiai yra susijęs su virusų, rečiau – su bakterijų poveikiu. Be to, Jūsų vaikas labai gerai mato Jūsų reakcijas ir gali labai išsigąsti Jūsų jausmų, baimių, neigiamų emocijų. Vieni tėvai skuba „mušti temperatūrą“, kiti šiek tiek kantriau palaukia ir stebi mažylio savijautą. Būtina pabrėžti, kad karščiavimą mažinti būtina tikrai ne visada – jei vaikas jaučiasi gerai, tuomet galima leisti jo organizmui kovoti pačiam, tačiau iki tam tikros ribos. Taigi ką svarbu žinoti apie vaikų karščiavimą?

Kodėl vaikai karščiuoja?

Karščiavimas – natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuria mėginama apsiginti nuo bakterijų arba virusų, galinčių jam padaryti žalos. Virusai ir bakterijos išskiria tam tikrus toksinus arba turi tam tikrų dalių, kuriuos vaiko imuninės sistemos elementai atpažįsta kaip įsibrovėlius, todėl gana greitai „įsijungia“ labai sudėtinga apsauginių mechanizmų grandinė. Viena iš šių apsaugos grandinės dalių – būtent bazinės kūno temperatūros pakilimas. Kai karščiavimas viršija 38-39 laipsnius Celsijaus, virusų arba bakterijų vystymasis labai reikšmingai lėtėja arba visai sustoja, o imuninės sistemos elementai, priešingai, gali geriau atlikti savo darbą. Organizmo reakcija į tam tikrų virusų ir bakterijų toksinus ar jų dalis yra labai individuali, tačiau vaikų imuninė sistema paprastai kur kas reaktyvesnė nei suaugusiųjų, todėl temperatūra gali pakilti gana greitai ir siekti gana dideles skaitines reikšmes. Tačiau net ir tuomet ne visada būtina išsigąsti – reikia sekti simptomų visumą, t.y., gana gerai vaikas jaustis gali net ir su 39,5 laipsnių Celsijaus siekiančia temperatūra. Karščiavimas – natūrali organizmo apsauginė reakcija, kuria mėginama apsiginti nuo bakterijų arba virusų, galinčių jam padaryti žalos. Virusai ir bakterijos išskiria tam tikrus toksinus arba turi tam tikrų dalių, kuriuos vaiko imuninės sistemos elementai atpažįsta kaip įsibrovėlius, todėl gana greitai „įsijungia“ labai sudėtinga apsauginių mechanizmų grandinė.


Kada vaikų karščiavimą reikėtų mažinti, o kada tai  visai nebūtina?

Yra keletas gana paprastų taisyklių. Pirmoji pagalba sukarščiavus vaikui yra gausus skysčių vartojimas. Būtent skysčiai padeda organizmui geriau susidoroti su įsibrovėliais ir juos daug efektyviau bei greičiau „išplauti“. Nieko tokio, jei vaikas kurį laiką nevalgo – kur kas svarbiau yra didesni skysčių kiekiai. Geriausiai tinka vanduo, tačiau jei vaikas mieliau renkasi sultis, tuomet galite jas atskiesti ir duoti jų – šiuo atveju naudos ir rizikos santykis tikrai teigiamas, be to, galima gerti natūralias sultis be pridėtinių cukrų.

Temperatūrą reikėtų mažinti tuomet, kai vaikas jaučiasi blogai – net ir 37,5 laipsnių Celsijaus siekianti temperatūra gali būti susijusi su raumenų skausmais, prasta savijauta ir šaltkrėčiu bei irzlumu. Jei vaikas jaučiasi gerai, temperatūros nemažinti galima net iki 38,5 – 39 laipsnių Celsijaus, tačiau kai ji viršija 38,5 – 39 laipsnius Celsijaus, beveik visi sutartinai rekomenduoja tokį vaikų karščiavimą mažinti paracetamoliu arba ibuprofenu (pavyzdžiui, Ibustar), kurie dozuojami pagal vaiko kūno masę. Aukšta kūno temperatūra gali padaryti negrįžtamos žalos, nes stipriai karščiuojant keičiasi baltymų struktūra, gresia dehidratacijos ir traukulių pavojus.  Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Kada dėl vaikų karščiavimo būtina kreiptis į gydytojus?

Į gydytojus reikėtų kreiptis tuomet, kai vaikas karščiuoja ilgiau kaip 2-3 paras ir jo būklė negerėja. Taip pat su gydytojais visuomet reikia pasikonsultuoti dėl karščiuojančių kūdikių iki 3-6 mėnesių amžiaus, nes jų termoreguliacijos procesai dar nesubrendę. Vienas svarbiausių pavojaus signalų – vaiko vangumas, pasireiškiantis nepriklausomai nuo to, ar karščiavimą pavyko numušti, ar ne, nes bendroji vaiko būklė vertinama ne pagal termometro skalę, o pagal simptomų visumą. Susirūpinimą kelia ir situacijos, kai vaikas negeria, vemia, kinta jo odos išvaizda (atsiranda bėrimų, ypač neblykštančių), išsivysto traukuliai, vaikas labai irzlus ir prastai jaučiasi. Atminkite, kad skambutis gydytojui visuomet yra geresnė išeitis, nei abejonės, kaip elgtis toliau ir per ilgas delsimas, kai problema iš tikrųjų labai rimta.

Būkite sveiki!

Padėkite vaikui išsiugdyti sveikus valgymo, mankštinimosi ir geros nuotaikos įgūdžius visam gyvenimui. Suprantama, kad sudėtinga įtikinti vaikus valgyti ką nors, kas jiems neprimena dinozauro, jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma jų atplėšti nuo televizoriaus vos po vienos „Kempiniukas Plačiakelnis“ serijos.

Plačiau:

12 patarimų, kaip užauginti sveikesnį vaiką

0
+0 -0
  • Vaikų ligos
  • vaikų karščiavimas
  • vaistai nuo karščiavimo
  • ibuprofenas
  • paracetamolis
  • vaikų karščiavimo gydymas
  • temperatūros pakilimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *