Dauno sindromas

+2
+2 -0

Dauno sindromas – tai genetinė liga, kuriai būdinga 21 chromosomos trisomija. Ši liga sukelia protinį atsilikimą, kuris lydi visą gyvenimą ir yra pati dažniausia intelektinio sutrikimo priežastis.

Be protinio atsilikimo šiam sindromui būdingi įvairių organų sistemų pažeidimai: širdies defektai, kvėpavimo sistemos ligos, virškinamojo trakto ir endokrininiai sutrikimai.

Dauno sindromas paveldimas iš tėvų (dažniau motinos), dėl lytinėse ląstelėse esančių chromosomų skaičiaus pokyčių.

Rizika susilaukti Dauno sindromu sergančio vaiko būdinga gimdyvėms, vyresnėms nei 35 metų amžiaus, ir moterims jau turinčioms tokia liga sergantį vaiką. Rizika kyla ir tuomet, jei kam nors giminėje pasitaikė Dauno sindromo atvejų.

 Kineziterapijos svarba

„… kineziterapija yra ne tik tiesioginis kineziterapeuto darbas su vaikučiu, bet ir tėvų apmokymas.“

Plačiau skaitykite čia:
Kineziterapijos svarba vaikams, sergantiems Dauno sindromu »

Dauno sindromas. Simptomai

Naujagimiams, sergantiems Dauno sindromu, būdinga:

- maža galva;
- trumpas kaklas;
- didelis, iš burnos išlindęs liežuvis:
- įkypos akys;
- sumažėjęs raumenų tonusas;
- trumpi pirštai su skersine delno raukšle;
- blogai išsivysčiusios, žemai nusileidusios ausys.

Sergančių suaugusių žmonių išvaizdos požymiai:

- nedidelis ūgis (iki 140–150 cm);
- mažesnė galva;
- plokščias pakaušis;
- didelis, iš burnos išlindęs liežuvis;
- gausesnis seilėtekis.

Ligoniams dantys dygsta vėliau nei sveikiems žmonėms, jie labiau genda, galūnės trumpesnės nei sveikų asmenų, jų oda sausa.

Visi sergantieji Dauno sindromu protiškai atsilikę, tik skiriasi atsilikimo laipsnis. Jis gali būti sunkus, vidutinis ir lengvas.

Ligoniai labai prieraišūs, geranoriški, meilūs, jautrūs, draugiški.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.