Iš kokių požymių galima atpažinti, kad mažyliui dygsta dantys?

Sausio 20, 2020 | Rūtelė Foktienė
+3
+3 -0

Sėkmingas pieninių dantų išdygimas – svarbus „pasiekimas“ ne tik kūdikiui, bet ir visiems šeimos nariams. Vieniems mažyliams šis etapas praeina lengviau, kitiems sukelia nemažai nepatogumų. Viena populiariausių temų, kuria itin domisi tėvai, yra būtent pieninių dantų dygimas, jo požymiai ir pagalbos galimybės. 

 

Apie kūdikio sveikatą reikia galvoti jau nuo pirmos nėštumo dienos, geriausia – dar prieš jį

Rūpestis mažylio dantimis prasideda jau nėštumo metu. Pieninių dantų pradmenys formuojasi pačioje nėštumo pradžioje, nuolatinių dantų užuomazgos – maždaug trečiajame nėštumo trimestre. Kūdikio laukianti moteris turi maistingai ir reguliariai valgyti, kokybiškai ilsėtis. Žalingų įpročių atsisakymas tiesiog kritiškai svarbus. Tai padidins tikimybę, kad vaikelis gims sveikas ir stiprus, o jo pieniniai ir nuolatiniai dantys formuosis laiku bei tinkamai atliks savo funkcijas. 

 

Svarbu suvokti, kad dantų dygimo terminai nėra griežtai apibrėžti

Jeigu visi tiksliai žinotų, kada pasirodys pirmieji dantys, tuomet viskas būtų daug paprasčiau. Vis dėlto dėl skirtingo dantų dygimo laiko dažnai šeimai tiesiog sudėtinga suvokti, kad vaikelį kamuoja neramumai būtent dėl besikalančių dantų. Odontologai teigia, kad patys pirmieji dantys (dažniausiai tai apatiniai centriniai kandžiai) pasirodo maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo mėnesį. Tačiau tai tikrai nėra taisyklė, mat kai kurie kūdikiai šypseną pirmaisiais dantimis papuošia dar iki 6 mėnesių sukakties, o kiti jų sulaukia tik apie pirmąjį gimtadienį ar net vėliau. Yra buvę ir ypatingų atvejų, kai susilaukiama kūdikių su pilna pieninių dantų šypsena šypsena – taip nutinka retai, bet gamta kartais sugeba nustebinti. 

"Sudirgusias dantenas taip pat galima patepti specialiu geliu – Anaftin baby. Tai lipnus biogelis, padengiantis uždegimo apimtus audinius ir padedantis apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio."

Dantų dygimo laiką lemia įvairūs faktoriai

Vienas svarbiausių faktorių – paveldimumas. Jei tėveliams dantys dygo anksčiau ar vėliau, labai tikėtina, kad mažylis jų sulauks panašiu metu. Dantų dygimo laikui įtaką daro ir ligos, įvairūs metaboliniai sutrikimai, gimimo laikas, netgi mityba. Anksčiau laiko gimusiems ir mažiau sveriantiems mažyliams dantukai paprasčiau dygsta vėliau. Pakanka žinoti, kad pirmųjų dantų reikėtų sulaukti iki pirmojo gimtadienio, o visų pilnos šypsenos – maždaug iki trečiojo gimtadienio. Dėl bet kokių nuokrypių būtina konsultuotis su vaikelio odontologu. 

 

Pieninių dantų dygimo požymiai padeda suprasti, kokia gali būti vaikelio neramumo priežastis

Tėvus apie artėjantį dantų prasikalimą įspėti gali šie simptomai: 

 

  • Dantenų pakitimai (paburkimas, paraudimas);
  • Ženkliai padidėjęs seilėtekis;
  • Suintensyvėjęs pirštų ir daiktų čiulpimas;
  • Įvairių daiktų kišimas į burną;
  • Kandžiojimasis;
  • Nedideli bėrimai aplink burną;
  • Dantenų jautrumas. 

 

Be šių simptomų vaikelis gali tapti kur kas irzlesnis. Gali pablogėti jo apetitas ir miego kokybė. Kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra ir dėl nusilpusio imuniteto organizmas tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. 

 

Tikrai įmanoma šiek tiek palengvinti mažylio patiriamus nemalonius pojūčius – tereikia kantrybės ir atsidavimo

Toliau pateikta šiek tiek idėjų, padedančių lengviau ištverti dantų dygimo periodą: 

 

  • Jei vaikelis leidžiasi, jautrias dantenas galima švelniai pamasažuoti silikoniniu antpirščiu (jų galima įsigyti vaistinėse) arba švariu vandeniu atvėsintu pirštu.
  • Sudirgusias dantenas taip pat galima patepti specialiu geliu – Anaftin baby. Tai lipnus biogelis, padengiantis uždegimo apimtus audinius ir padedantis apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio. Sudėtis visiškai natūrali ir saugi, galima naudoti taip dažnai, kaip reikia.
  • Gerą efektą duoda įvairūs naudojimui saugūs kramtukai, ypač jei jie atšaldyti. Jei vaikas jau valgo kietesnį maistą, jam patiks ir šaldytuve palaikytas vaisiaus gabalėlis ar riestainis.
  • Vaikeliui reikia daugiau dėmesio ir švelnumo – tai geriausias vaistas. 

 

Jei vaikas jaučiasi blogai, sloguoja, kosėja ir karščiuoja, būtina kreiptis į gydytojus – tikriausiai tai ne dantų dygimo, o infekcijos požymiai. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Vaikų kosulys – vienas dažniausių skundų, dėl kurių kreipiamasi į šeimos gydytojus. Pristatome 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų kosulį.

Plačiau:

10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų kosulį
+3
+3 -0
  • Vaikų ligos
  • Kūdikis
  • Dantų kariesas vaikams
  • Skausmas
  • Kūdikio verkimas
  • Pieniniai dantys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *