Vaikų karščiavimas neduoda atsipūsti ir vasarą

Rugpjūčio 09, 2021 | Vaistininkė Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Jei peršalimo ligų vasarą pasitaiko kiek rečiau, tai karščiavimas vaikus gali aplankyti bet kuriuo metų laiku. Juk jis susijęs ne tik su viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bet ir su įvairiomis žarnyno infekcijomis, kurios vasarą dar dažnesnės. Ką kiekvienam reikėtų žinoti apie vaikų karščiavimą, kad ši natūrali organizmo reakcija neatrodytų tokia baisi?

Kas yra karščiavimas?

Karščiavimas – tai normali organizmo apsauginė arba gynybinė reakcija, kuri atsiranda dėl virusinės arba bakterinės infekcijos. Vaiko kūno temperatūra gali pakilti ir dėl kitų priežasčių, tačiau dažniausiai vaikai suserga virusinėmis infekcijomis. Jei kalbėtume apie viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, tai net apie 80 procentų tokių susirgimų sudarytų būtent virusinės kilmės susirgimai.

Vertėtų atsiminti, kad pats karščiavimas vaikui nėra pavojingas ir gydyti reikia ligą, o ne karščiavimą. Žinoma, labiau susirūpinti reikėtų tuomet, kai karščiuoja labai mažas vaikas arba karščiavimas labai aukštas – jei neramu, visuomet geriau bent jau telefonu pasitarti su vaikelio gydytoju, nei nedaryti nieko. Jis išvardins, į kokius simptomus taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir kokie pavojaus signalai rodo, kad būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Juos pateiksime ir šiame straipsnyje.

Kokia temperatūra yra normali, o kada – tai jau karščiavimas?

Temperatūrą vaikams geriausia matuoti pažastyje, tačiau vaikams iki 3 metų tikslesnė matavimo vieta yra tiesioji žarna. Dabar gana plačiai naudojami ir bekontakčiai termometrai – jų paklaida gali būti didesnė, tačiau matavimo būdas labai patogus, nekeliantis vaikui per daug streso ir gana greitas.

Normali vaiko kūno temperatūra pažastyje gali svyruoti net iki 37,5 °C. Tiesiojoje žarnoje ji visuomet apie 0,5 ºC didesnė. Visiškai normalu, jei vaiko kūno temperatūra per parą svyruoja iki 0,5 – 1 °C – tokių svyravimų mes dažnai net nepastebime. Karščiavimu laikomas temperatūros pakilimas aukščiau kūno normos, pavyzdžiui, vaikams nuo trijų metų tai būtų 38,4 °C viršijanti vertė. Karščiavimas – tai normali organizmo apsauginė arba gynybinė reakcija, kuri atsiranda dėl virusinės arba bakterinės infekcijos. Vaiko kūno temperatūra gali pakilti ir dėl kitų priežasčių, tačiau dažniausiai vaikai suserga virusinėmis infekcijomis. Jei kalbėtume apie viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, tai net apie 80 procentų tokių susirgimų sudarytų būtent virusinės kilmės susirgimai.

Kada rekomenduojama mažinti temperatūrą?

Karščiavimas – normali, netgi naudinga apsauginė reakcija. Dėl temperatūros pakilimo sudaroma aplinka tampa nepalanki bakterijoms ir virusams, o imuninė sistema, priešingai, tik dar labiau suaktyvėja.

Temperatūrą reikėtų mažinti tik tuomet, kai vaikelis dėl jos jaučia diskomfortą (dažniausiai tai 38,5 °C viršijanti temperatūra, tačiau ir su 39 °C kai kurie vaikai gali jaustis gana gerai). Yra atvejų, kai geriau nelaukti, kol temperatūra viršys 38 °C, nes kai kurie vaikai turi didesnę riziką patirti dėl karščiavimo atsirandančius traukulius. Jei vaikas blogai jaučiasi ir su 37,6 °C, tuomet galima ir netgi rekomenduojama mažinti ir tokią temperatūrą. Be to, vaikas gali jausti ir kitus nemalonius simptomus, tokius kaip skausmą ar drebulį.

Kokie vaistai vartojami vaikų karščiavimo mažinimui?

Vaikų karščiavimo ir skausmo mažinimui vartojamos dvi pagrindinės vaistinės medžiagos – paracetamolis ir ibuprofenas (pavyzdžiui, Ibustar geriamoji suspensija vaikams). Jas galima mainyti, tačiau jų nederėtų vartoti vienu metu. Vaistiniai preparatai dozuojami pagal vaiko svorį, o ne amžių. Juk kartais dvimetis ir keturmetis gali sverti labai panašiai.

 Patogiam dozavimui reikėtų naudoti pridėtus švirkštus, matavimo šaukštelius ir taureles, nes įprasti šaukšteliai arba šaukštai netinkami tiksliam dozavimui. Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) ir analginas (metamizolo natrio druska) vaikams nevartotini, nes šios medžiagos gali sukelti gyvybei pavojingą šalutinį poveikį. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Į kokius pavojaus signalus būtina atkreipti dėmesį?

Pateikiame Jums 10 pavojaus signalų. Jei pastebėjote bent vieną iš jų, būtinai pasikalbėkite su savo vaikelio gydytoju:

  • Karščiavimas kamuoja naujagimį arba kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus;
  • Vaiko temperatūra gana aukšta – ji viršija net 39,5-40 °C;
  • Vaiko temperatūros nemažina vaistai nuo karščiavimo;
  • Vaiko būklė negerėja – jis mieguistas, vangus, silpniau reaguoja į aplinką, daugiau verkia, sunkiai atsibunda, pastebimas irzlumas;
  • Pakinta vaiko kvėpavimas, jis steni ir dejuoja;
  • Atsiranda traukulių;
  • Pakinta vaiko odos išvaizda ir spalva, pavyzdžiui, ji tampa marmurinė arba atsiranda bėrimų (itin pavojingi neblykštantys bėrimai);
  • Vaikas karščiuoja ilgiau nei 3 paras (72 val.);
  • Stebimi dehidratacijos požymiai – vaikas mažiau šlapinasi arba šlapimas labai koncentruotas, sausas vaiko liežuvis ir lūpos, vaikas verkia „be ašarų“;
  • Vaiką pykina, jis vemia ir viduriuoja.

    Kartais dėl vaikų karščiavimo išsigąstame visai be reikalo, nes už klaidingus rodmenis gali būti atsakingas tik neteisingas matavimas. Ką reikėtų žinoti apie vaikų temperatūros matavimą? Pateikiame Jums keletą patarimų, kurie padės tinkamai pasiruošti ir tiksliau išmatuoti vaikelio kūno temperatūrą.

    Plačiau:

    Kaip teisingai matuoti vaikų kūno temperatūrą?
+1
+1 -0
  • vaikų karščiavimas
  • vaistai nuo karščiavimo
  • vaikų skausmas
  • vaikų karščiavimo gydymas
  • vaistai nuo skausmo
  • vaikų dehidratacija
  • vaikų infekcijos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *