Insultas arba smegenų infarktas – tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Jo metu sutrinka smegenų audinio kraujotaka, todėl dalis neuronų žūsta. Normalūs kraujo cirkuliavimo procesai sutrinka dėl staiga užsikimšusios kraujagyslės, kuri maitina galvos smegenis. Kraujagyslė gali plyšti, o kraujas – išsilieti į smegenis ir jų dangalus. Ne paslaptis, kad smegenų audinys yra vienas jautriausių kraujotakos sutrikimams, tad visai netrukus atsiranda smegenų pažeidimo simptomų. Taigi kaip atpažinti insultą ir išvengti sunkių jo pasekmių?
Šiek tiek statistikos
Skaičiuojama, kad insultas sudaro net iki 20 procentų visų nervų sistemos ligų, tad tai itin paplitęs sutrikimas. Teigiama, kad insultas arba smegenų infarktas yra viena dažniausių vyresnio amžiaus neįgalumo priežasčių. Vyrai insultą patiria net du kartus dažniau nei moterys, o baltosios rasės asmenys šį sveikatos sutrikimą patiria dažniau nei kitos rasės.
Yra išskiriamos dvi smegenų insulto grupės – hemoraginis ir išeminis insultas. Išeminis insultas pasitaiko dažniau – apie 80 proc. visų insulto atvejų. Jo metu užsikemša smegenis maitinanti kraujagyslė. Hemoraginis insulto tipas sudaro apie 20 proc. atvejų. Jo metu plyšta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į galvos smegenis ir dangalus.
Kokie rizikos veiksniai didina tikimybę patirti insultą?
Dažniau insultą arba smegenų infarktą patiria vyresni arba senyvi pacientai, tačiau pasitaiko atvejų, kai smegenų kraujotakos pažeidimai pasireiškia ir jaunesniems asmenims. Todėl pasakyti, kuris žmogus patirs insultą, o kuris – ne, yra gana sudėtinga. Vis dėlto veiksniai, didinantys insulto riziką, yra gerai žinomi. Tai yra antsvoris ir nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, arterinė hipertenzija, didesnis cholesterolio kiekis kraujyje, kasdien patiriama nervinė įtampa. Riziką patirti insultą didina galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas, didelio kraujo kiekio netekimas, cukrinis diabetas. Pastebėta, kad insultą dažniau patiria kraujo ar inkstų ligomis sergantys pacientai. Teigiama, kad nemažai įtakos gali turėti paveldėtas polinkis, rūkymas, tam tikrų medžiagų vartojimas.
Taigi insulto rizikos veiksniai gali būti skirstomi į tuos, kuriems žmogus gali daryti įtaką ir į tuos, kurių jis pakeisti negali. Tarkime, neįmanoma pakeisti amžiaus, tačiau galima pasistengti nepriaugti svorio, nerūkyti ir vengti koreguojamų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Taigi insulto rizikos veiksniai gali būti skirstomi į tuos, kuriems žmogus gali daryti įtaką ir į tuos, kurių jis pakeisti negali. Tarkime, neįmanoma pakeisti amžiaus, tačiau galima pasistengti nepriaugti svorio, nerūkyti ir vengti koreguojamų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.
Kuo svarbios pačios pirmosios valandos?
Hemoraginiai insultai neretai įvyksta ryškiai pakilus kraujo spaudimui, pavyzdžiui, labai susijaudinus ar po intensyvios fizinės veiklos. Tuo tarpu išeminiai insultai gali įvykti miego metu, o jo simptomai gali būti „nurašomi“ tiesiog nuovargiui ar prastesniam poilsiui. Insulto artėjimo metu žmogui gali būti silpna, jam sukasi galva, spengia ausyse, skauda galvą, parausta veidas. Kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės nusilpimas ar nevaldymas, sutrikęs regėjimas, pakitusi koordinacija gali rodyti gana rimtus galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Tokiu atveju būtina kuo skubesnė medicinos pagalba – laikas čia labai svarbus. Kuo greičiau pacientas bus pristatytas į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė, kad jį pavyks ne tik išgelbėti, bet net ir išvengti sunkesnių insulto pasekmių. Vis dėlto tam tikrų krešulius tirpdančių vaistų skyrimas pacientui turi įvykti vos per kelias valandas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo pradžios – štai kodėl taip svarbu kuo greičiau suteikti medicinos pagalbą. Tik tuomet vaistai bus veiksmingi. Pavėlavus vyksta negrįžtami pokyčiai, galintys nulemti regos, kalbos, judėjimo ir panašius sveikatos sutrikimus. Taigi kuo greičiau specialiais krešulius tirpdančiais vaistas atkuriama kraujotaka, tuo mažesnė tampa neįgalumo po insulto tikimybė.
Taigi kokie dažniausi insulto simptomai?
Apie galimą insultą praneša šie ir panašūs simptomai, kurie atsiranda gana staiga:
- Vienos kūno pusės nutirpimas arba nusilpimas bei nesugebėjimas jos valdyti;
- Regėjimo sutrikimas, apakimas viena akimi arba visiškas apakimas;
- Pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kitų judesių sutrikimas;
- Kalbos, orientacijos, minčių reiškimo sutrikimas – atrodytų, kad pacientui pinasi liežuvis ir jis nesiorientuoja sau įprastoje aplinkoje;
- Stiprus galvos skausmas, svaigimas ir galūnių skausmai;
- Rijimo sutrikimas ir vėmimas;
- Traukuliai, kvėpavimo sutrikimai ir veido perkreipimas;
- Sąmonės netekimas.
Praėjusį trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Didžiojoje auditorijoje vyko atvirų durų renginys, skirtas Pasaulinei insulto dienai. Įstaigos gydytojai skaitė pranešimus apie insultą ir atsakė į esminius klausimus, susijusius su šia liga. Šokiruoja faktas, kad kas šeštas žmogus gyvenime patiria insultą. Šia liga serga tiek jauni, tiek vyresni žmonės, tiek moterys, tiek vyrai. Išsamus straipsnis apie tai, kokie požymiai gali įspėti apie insulto grėsmę, kas lemia šią ligą ir kaip jo išvengti.
Plačiau:
Insultas – liga, vis dažniau ištinkanti ir jaunus žmones
Lithuanian