Miego sutrikimai
Miego sutrikimų yra labai daug. Pagal tarptautinę miego klasifikaciją jų išskiriama per 90. Jie skirstomi į tam tikras grupes:
- nemiga,
- padidėjęs mieguistumas,
- miego budrumo ritmo sutrikimai,
- motoriniai įvykiai (parasomnijos, pavyzdžiui, lunatizmas, neramių kojų sindromas) ir kt.
Nemiga. Nemigos sutrikimai sudaro apie 30–40 % visų miego sutrikimų. Ne visi žmonės turi vienodą tikimybę susirgti nemiga. Paprastai polinkis į nemigos sutrikimus yra genetiškai sąlygotas. Padidintą jautrumą nemigai dažnai turi labai atsakingi, jautrūs, pareigingi žmonės, perfekcionistai.
Kodėl taip yra ir kaip veikia padidėjęs jautrumas? Tam tikros smegenų sistemos yra atsakingos už skirtingą veiklą: vienos už miegą, kitos už budrumą. Jautresnių žmonių smegenų sistemos, kurios atsakingos už budrumą, yra labai veiklios ir, susidarius tam tikroms sąlygoms, jos įsiaudrina ir žmogus būna hiperbudrus – blogai miega ne tik naktį, bet negali pailsėti net dieną. Jis nėra mieguistas, bet pavargęs ir išsekęs nuo nemigos. Šiems žmonėms itin svarbu laikytis miego higienos.
Padidėjęs mieguistumas. Kartais klaidingai manoma, kad jeigu miegame labai daug, vadinasi, esame visiškai sveiki ir neturime jokių miego sutrikimų. Jeigu nuolatos norime miegoti net dieną, vis prisnūstame ir jaučiamės nepailsėję, tai gali būti viena iš daugelio miego sutrikimo ligų – padidėjęs mieguistumas.
Miego apnėja. Dar vienas miego sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs mieguistumas dieną. Miego apnėja – tai miego metu pasikartojančios kvėpavimo pauzelės, kurias lydi garsus knarkimas. Tokių kvėpavimo pauzelių metu nukrenta įsotinimas deguonimi, miego struktūra pasidaro nepilnavertė, o miegas – nekokybiškas.
Pasikartojantis deguonies badas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, dėl kuriuos keičiasi širdies veikla, kraujospūdis, metaboliniai procesai. O tai sukelia didesnę insulto, širdies infarkto, širdies ritmo sutrikimų riziką ir gali sukelti staigią mirtį nakties metu. Dėl minėtų pauzelių sutrinka testosterono išsiskyrimas, o tai daro įtaką vyrų lytinei funkcijai.
Kaip atpažinti lėtinę nemigą?
Anksčiau nemiga buvo skirstoma į pirminę ir antrinę. Pagal naujausią tarptautinę miego sutrikimų klasifikacijos korekciją išskiriami 3 nemigos tipai:
- lėtinė nemiga;
- trumpalaikė (epizodinė) nemiga;
- kitos nemigos rūšys.
Trumpalaikę nemigą turbūt esame patyrę visi. Miegas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: ūmiai susirgus kokia nors liga, atsiradus skausmui, pakeitus laiko juostą, patyrus stresą ir taip toliau. Tačiau atpažinus ir pašalinus priežastį, trumpalaikė nemiga išnyksta.
Bet ar visada paprasta suprasti, kada nemiga tėra trumpalaikių problemų pasekmė, o kada rimtas sutrikimas? Kad lengviau atpažintume lėtinę nemigą, galime remtis tam tikrais kriterijais.
Lėtinės nemigos požymiai:
- ilgai neužmiegame (virš 30 min.);
- dažnai bundame naktį;
- po pabudimo ilgai negalime užmigti (virš 30 min.);
- anksti pabundame (20–30 min. iki numatyto pabudimo laiko).
Jeigu šie požymiai kartojasi daugiau nei 3 kartus per savaitę ir trunka daugiau nei 3 mėn., jeigu tai veikia žmogaus dienos funkcijas, socialinio gyvenimo kokybę – tai jau lėtinė nemiga, kurią reikėtų gydyti. Taigi reikėtų nedelsti ir skubiai kreiptis į specialistus.
Dėkojame miego sutrikimų specialistei Ramintai Masaitienei už išsamius atsakymus. O kitoje pokalbio su gydytoja dalyje skaitykite: kiek valandų miego užtenka žmogui, kokią žalą organizmui daro miego trūkumas ir per ilgas miegojimas, kodėl reikėtų vengti naktinio darbo ir kaip pagerinti miego kokybę. O kol kas likite sveiki ir gerai išsimiegokite!
© Ramintos Masaitienės nuotrauka iš asmeninio archyvo
 |
„Negalima dirbti po 15–20 val. per parą ilgą laiką, svarbu turėti atostogas ir laisvadienius. Nesilaikant tokio režimo, ateityje teks brangiai sumokėti sveikatos sąskaita.“ Antroji pokalbio apie miegą dalis čia:
|
Lithuanian