Lambert-Eaton miasteninis sindromas (LEMS) – tai kontakto tarp nervo ir raumens sutrikimas (neuroraumeninis sutrikimas), kurio metu silpsta raumenys. Sergant šia liga, sutrinka mediatoriaus acetilcholino atsipalaidavimas neuroraumeniniuose tarpuose (sinapsėse).
Sindromas iš pradžių primena sunkiąją miasteniją (lot. miastenija gravis), tačiau šių ligų priežastys ir progresavimas skiriasi.
Lambert-Eaton miasteninis sindromas, kaip ir sunkioji miastenija, yra autoimuninės ligos. Tai reiškia, kad žmogaus imuninė sistema pradeda atakuoti organizmo ląsteles. Imuninės sistemos ląstelės naikina nervinių ląstelių P / Q kalcio kanalus ir nebeleidžia neuronams išskirti cheminio junginio, vadinamo acetilcholinu. Acetilcholinas yra labai svarbus nervų sąveikai su raumenimis.
Ši liga, dažniausia būdinga tiems, kurie serga vėžinėmis ligomis, ypač smulkialąsteliniu plaučių vėžiu.
Išsivysčius Lambert-Eaton sindromui, paprastai, 40 % ligonių po maždaug 5 mėnesių, diagnozuojamas smulkialąstelinis plaučių vėžys. Atsiradus sindromui, galimos ir kitos vėžinės ligos, pavyzdžiui, krūties piktybiniai susirgimai, limfosarkoma, skrandžio, storosios žarnos, prostatos piktybiniai susirgimai.
Kartais ši liga lydima ir kitų autoimuninių susirgimų, pavyzdžiui, vitiligo (oda praranda pigmentaciją, atsiranda balti plėmai).
 |
„Sunkiausia ir pavojingiausia būklė, kuri gali ištikti sergančiuosius – miasteninė krizė, kurios metu staigiai visi raumenys taip stipriai nusilpsta, kad pacientas pats nebegali net įkvėpti.“ Išsamiau apie ligos simptomus, rizikos faktorius ir gydymo būdus skaitykite čia:
|
Lithuanian