Miego apnėja yra dažnas sutrikimas, kurio metu trumpam laiko tarpui sustoja kvėpavimas arba jis tampa paviršutiniškas. Tokios pauzės gali trukti nuo keliu sekundžių iki minučių ir gali kartotis net 30 ir daugiau kartų per valandą. Po tokių intarpų prasideda normalus kvėpavimas, dažniausiai lydimas knarkimo ar springimo garsų. Tokios miego būklės trikdo patį miegą. To pasėkoje, žmonės nuolatos jaučiasi prastai išsimiegoję ir pavargę. Miego apnėja yra pagrindinė dieninio mieguistumo priežastis. Miego apnėjos kilmė gali būti dvejopa: obstrukcinė ir centrinė. Obstrukcinė miego apnėja išsivysto, kai miego metu tam tikra kvėpavimo takų dalis yra užblokuota. Centrinio tipo miego apnėja yra reta. Ji išsivysto esant sutrikimams smegenyse esančiame centre, kuris kontroliuoja kvėpavimą. Centrinio tipo miego apnėja dažniausiai vargina tam tikromis ligomis sergančius žmones ar vartojančius tam tikrus medikamentus (pavyzdžiui opioidus). Negydoma miego apnėja gali padidinti riziką turėti didesnį arterinį kraujospūdį, infarktą, insultą, nutukimą ir diabetą. Taip pat pablogina situaciją sergant širdies nepakankamumu. Gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų. Blogėja gyvenimo kokybė: sunkiau susikaupti, dirbti, vairuoti. Šiame straipsnyje kalbėsime apie obstrukcinę miego apnėją.
Kai žmogus būdrauja, gerklės raumenys yra įsitempę ir palaiko kvėpavimo takus atvirus. Kai miega – raumenys atsipalaiduoja ir kvėpavimo takai susiaurėja. Dažniausiai tai netrukdo orui patekti į plaučius, bet jei kenčiate nuo miego apnėjos, jūsų kvėpavimo takai yra užblokuoti ar dalinai užblokuoti, nes: gerklės raumenys ir liežuvis atsipalaiduoja daugiau nei normaliu atveju, didelis liežuvis ir tonzilės spaudžia kvėpavimo takus, galvos ir kaklo anatominės ypatybės nepalaiko atvirų takų, aplinkiniai audiniai yra storesni ir siaurina kvėpavimo takus. Viso to pasėkoje nepakankamai oro patenka į plaučius ir mažėja deguonies kiekis kraujyje. Tai verčia pabusti iš miego, kad gerklės raumenys galėtų vėl įsitempti ir oras patektų į plaučius. Todėl miegas nėra kokybiškas. Dažnas deguonies kieko sumažėjimas gali privesti prie streso hormonų atsipalaidavimo. Šie hormonai padidina širdies susitraukimų dažnį ir padidina riziką atsirasti padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, insultui, infarktui ir ritmo sutrikimams. Kokie žmonės dažniausiai serga šia liga? Pusė sergančiųjų būna nutukę. Vyrai serga dažniau nei moterys. Šeiminė anamnezė taip pat didina riziką susirgti šia liga.
Lithuanian