Plaučių vėžys – tai piktybinis kvėpavimo sistemos navikas, susiformuojantis, kai nenormalios plaučių ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis.
Ši liga dažniausiai prasideda korėtose, rausvai pilkose bronchų sienelėse. Įprastai senos arba pažeistos plaučių ląstelės nustoja daugintis, žūva, yra pašalinamos, o jas pakeičia naujos sveikos ląstelės.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinta plaučių navikų klasifikacija, skiriami du plaučių vėžio morfologiniai tipai – smulkialąstelinė plaučių karcinoma (SLPC) („carcinoma“ – vėžio („cancer“) atitikmuo) ir didelių ląstelių plaučių karcinoma (DLPC). Tipus svarbu skirti, nes šie navikai auga ir invazuoja skirtingai, jiems gydyti taikomos skirtingos priemonės.
Plaučių vėžys linkęs plisti į kaulus, kepenis, antinksčius ir galvos smegenis.
Smulkialąstelinė plaučių karcinoma sudaro apie 20 % plaučių navikų, tai yra agresyviausias ir greičiausiai augantis navikų tipas; žiūrint pro mikroskopą ląstelės primena avižas. Šiam tipui būdingas hormoninis aktyvumas.
Simptomiškai diagnozuojami endokrininiai paraneoplastiniai sindromai:
– kušingo sindromas;
– hiponatremija;
– hiperkalcemija
– ginekomastija;
– karcinoido sindromas.
Svarbu ir tai, kad SLPC 99 % susijęs su rūkymu. SLPC metastazuoja visame organizme, metastazių dažniausiai randama ligai jau išplitus.
 |
Kodėl verta mesti rūkyti? „… žmonės, kurie meta rūkyti dar nesulaukę penkiasdešimties, riziką mirti per artimiausius penkiolika metų sumažina per pusę.“ Plačiau skaitykite čia:
|
Dažniausias plaučių navikas – didelių ląstelių plaučių karcinoma, diagnozuojama 80 % atvejų.
Remiantis pakitusių ląstelių mikroskopine struktūra, skiriamos trys pagrindinės DLPC grupės:
– adenokarcinoma;
– plokščialąstelinė karcinoma;
– didelių ląstelių karcinoma.
Adenokarcinoma (liaukinis vėžys). Paplitimas – 30–40 % DLPC atvejų, dažnai nustatomas nerūkantiems žmonėms, ypač dažnai – moterims. Pagrindinė plaučių adenokarcinomos atsiradimo vieta – periferinės plaučių dalys, metastazavimo kryptys – limfiniais takais po visą organizmą.
Bronchoalveolinė karcinoma yra adenokarcinomos potipis, išsivysto daugelyje plaučių vietų ir plinta per alveolių sieneles. Diferencijuojant šią ligą svarbi gydytojo patirtis, nes rentgeno nuotraukose bronchoalveolinė karcinoma primena plaučių uždegimo požymius.
Plokščialąstelinė karcinoma dažnesnė nei adenokarcinoma. Šis navikas dažniausiai aptinkamas centrinėse plaučių dalyse, lėtai ir vėlai metastazuoja, plinta limfmazgiais. Gali užaugti didelės masės, yrant plaučiuose palieka ertmes (dalinė obstrukcija vadinama emfizema, o visiškas broncho suirimas – atelektaze).
Didelių ląstelių karcinoma – tai mažai diferencijuotas vėžys, kilęs iš plokščialąstelinio arba liaukinio vėžio. Diagnozuojama retai (sudaro 10–15 % visų plaučių navikų). Šis plaučių vėžio tipas itin linkęs plisti limfiniais takais arba į atokias kūno vietas hematogeniniu keliu.
Iš neuroendokrininių ląstelių (tai ląstelės, kurios geba gaminti ir išskirti neurohormonus, veikiančius nervų sistemą ir vidaus sekrecijos liaukas) formuojasi neuroendokrininiai plaučių augliai. Pagrindiniai šių navikų variantai – hiperplazijos mazgeliai („augliukai“ lėtinio uždegimo fone), broncho karcinoidas ir smulkialąstelinis vėžys.
Broncho karcinoidas labiausiai paplitęs tarp vyresnių nei 40 metų žmonių. Šis navikas nesusijęs su rūkymu, metastazuoja, sekretuoja į hormonus panašias medžiagas.
Mezotelioma – tai piktybinis pleuros arba pilvaplėvės navikas, kurį neretai sunku atskirti nuo plaučių vėžio.
Diferencinei mezoteliomos diagnostikai reikia:
– išsamios paciento ligos istorijos;
– fizinio ištyrimo: krūtinės ląstos rentgenogramos, torakoskopijos, torakotomijos, bronchoskopijos, kraujo biocheminių tyrimų, biopsijos ir citologinio ištyrimo duomenų.
Kiti plaučių navikai formuojasi iš minkštųjų audinių (fibroma, lipoma, hemangioma), gali vystytis disontogenetinis navikas – hamartroma, kuriam būdingas neproporcingas tipiško plaučių audinio vešėjimas.
Lithuanian