Gyvenimo būdo svarba sergant arterine hipertenzija ne ką mažesnė nei vaistinių preparatų

Spalio 21, 2020
+1
+1 -0

„Maitinkis sveikai, judėk, venk nervinės įtampos ir žalingų įpročių“ – šie, rodos, tikrai visiems girdėti patarimai naudingi ir sveikam, ir sergančiam. Ne išimtis ir arterinė hipertenzija, kuri pastaruoju metu įvardijama kaip tiksinti bomba, galinti suluošinti ne tik gyvenimo mačiusius, bet ir visai jaunus, apie šią ligą net nenutuokiančius asmenis. 

Arterinė hipertenzija – viena dažniausių ir daugiausiai mirčių atnešančių ligų pasaulyje. Lietuvoje jos paplitimas taip pat nedžiugina – sergamumas vienas didžiausių tarp visų Europos valstybių. Gyvenimo būdo koregavimas, sergant šia liga, yra itin svarbus – jis ne tik padeda jaustis geriau, statistiškai reikšmingai prailginti gyvenimo trukmę, bet ir prisideda prie to, kad tokiu atveju paprastai reikia mažesnės vaistinių preparatų dozių ir vartojimo dažnio. Ir priešingai, jei pacientas nesiima jokių gyvenimo būdo korekcijų, gyvena, kaip gyvenęs – su dideliais druskos ir sočiųjų riebalų kiekiais maiste, be jokio fizinio aktyvumo, jausdamas stresą dėl kiekvienos mažiausios smulkmenos, tuomet net ir pažangiausias gydymas vaistais nėra toks efektyvus, koks galėtų būti maitinantis sveikiau, daugiau judant ir patiriant mažiau nervinės įtampos.

Klastinga liga iš pradžių gali būti nepastebima ir apie ją sužinoti kartais įmanoma tik patyrus pirmąsias komplikacijas, kurios, deja, jau ne visuomet pašalinamos

Nuolat padidėjęs kraujo spaudimas organizmui, be abejonės, labai kenkia. Žala negrįžtama, ypač jei padidėjęs kraujospūdis negydomas labai ilgą laiką. Jau nekalbam apie prastą savijautą, dažniausiai siejamą su stipriu galvos skausmu pakaušio srityje, svaiguliu, spengimu ausyse, dusuliu, kraujavimu iš nosies, netgi nervingumu ar mirties baime.

Blogiausia tai, kad nekontroliuojamas kraujo spaudimas linkęs nuolat po truputį didėti, o jo sukeliamų komplikacijų rizika – tik auga. Pacientas gali patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą, kurių pasekmės – sunkiai prognozuojamos ir dažnai linkusios sumenkinti net ir geriausią gyvenimo kokybę. Gali sutrikti rega, vystytis inkstų ir (arba) širdies nepakankamumas, susiformuoti aortos pažeidimų, atsirasti neurologinių ligų ir nuolat progresuoti aterosklerozė – tai bene dažniausia aukšto kraujospūdžio pasekmė, kuri su savimi atsineša daugybę kitų sveikatai nepalankių komplikacijų, o tarp jų – ir mirtį. Padidėjęs kraujo spaudimas itin greitai pažeidžia tuos audinius ir organus, kurie turi itin daug smulkiųjų kraujagyslių, tad dažnu atveju pirmiausiai kenčia inkstai, akys ir smegenys.

Koreguoti kol kas neįmanoma tik vieno veiksnio, visi kiti priklauso nuo paties paciento

Polinkis į padidėjusį kraujo spaudimą yra paveldimas. Vadinasi, šio genetikos nulemto veiksnio nulemti ar kaip nors pakoreguoti neįmanoma (bent jau kol kas, kol to padaryti neįstengia medicina). Visi kiti veiksniai visiškai arba bent iš dalies susiję su propaguojamu gyvenimo būdu, tad yra priklausomi nuo to, kaip savimi rūpinasi ir kaip savo kūną myli pats pacientas.

Verta sveiko gyvenimo įpročius diegti jau nuo pat mažens, nes vėliau persiorientuoti tampa vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Daugybė pacientų galvoja, kad gydytojo paskirti vaistai visiškai išsprendžia padidėjusio kraujospūdžio problemą ir sveikai gyventi jau visai nebūtina. Net taisyklingai ir pagal gydytojo rekomendacijas vartojami pažangiausi vaistiniai preparatai nebus tokie veiksmingi, jei pacientas nesilaikys ir gyvenimo būdo rekomendacijų, kurios labai svarbios ir sergant arterine hipertenzija, ir turint polinkį į šią klastingą ligą.

Daugiau sveikų produktų, judėjimo ir harmonijos – mažiau vaistinių preparatų

Gyvenimo būdo koregavimas tikrai padeda padidinti vartojamų vaistų efektyvumą, tad derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymo būdus, sergant arterine hipertenzija, tikrai verta. Negalima numoti ranka į mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir žalingų įpročių vengimo svarbą – tik gyvenant sveikai ir laimingai galima sėkmingai kontroliuoti net ir pačią klastingiausią ligą. Tad mitybos, fizinio aktyvumo, streso ir žalingų įpročių vengimo svarba yra didžiulė ir tikrai verta pasistengti savo gyvenimą pakeisti iš pamatų ne tik sužinojus arterinės hipertenzijos diagnozę, bet ir tuomet, kai sveikata vis dar yra puiki. O gal tik taip atrodo?

Praėjusį trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Didžiojoje auditorijoje vyko atvirų durų renginys, skirtas Pasaulinei insulto dienai. Įstaigos gydytojai skaitė pranešimus apie insultą ir atsakė į esminius klausimus, susijusius su šia liga. Šokiruoja faktas, kad kas šeštas žmogus gyvenime patiria insultą. Šia liga serga tiek jauni, tiek vyresni žmonės, tiek moterys, tiek vyrai. Išsamus straipsnis apie tai, kokie požymiai gali įspėti apie insulto grėsmę, kas lemia šią ligą ir kaip jo išvengti.

Plačiau:

Insultas – liga, vis dažniau ištinkanti ir jaunus žmones
+1
+1 -0
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Sveika mityba
  • Arterinė hipertenzija
  • Stresas
  • Širdies veiklos gerinimas
  • Širdies stiprinimas
  • lėtinės ligos
  • sveikas gyvenimo būdas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *