Egzema

Pagrindinis atopinės egzemos simptomas yra niežėjimas. Jis yra sunkus ir lengvai išprovokuojamas. Nukasymų vietose atsiranda išbėrimai.

Esant ūmiai ligos eigai išbėrimo vietose oda paraudusi, gali atsirasti mazgelių ar pūslelių. Šios pūslelės plyšta ir atsiveria žaizdelės, kitaip dar vadinamos erozijos. Erozijoms gyjant, jos apsitraukia šašu, kuris su laiku nukrenta. Pažeidimo vietose oda gausiai pleiskanoja. Dėl stipraus niežėjimo odoje matyti nukasymo žymės.

Poūmė egzema panaši savo eiga, tačiau išbėrimai ne tokie gausūs, mažiau nukasymų ir susidariusių erozijų.

Lėtinės egzemai būdinga odos lichenifikacija. Tokia oda yra sustorėjusi, tamsesnė, jos piešinys atrodo ryškesnis. Lichenifikacija vystosi dėl užsitęsusio uždegimo ir nuolatinio odos kasymo, išvešėjus viršutiniam odos sluoksniui epidermiui.

Dažniausiai egzema susergama dar kūdikystėje. Su amžiumi keičiasi bėrimų pobūdis ir lokalizacija.

Kūdikiams būdinga taip vadinama „šlapioji egzema“, jų bėrimai pasidengę šašais, šlapiuojantys. Vyresniems vaikams bei suaugusiems dažniausiai pasireiškia „sausoji egzema“, kuriai būdingas odos kerpėjimas – sausa, stora, paryškėjusiu piešiniu oda ir pleiskanojimas. 

Kūdikiams odos pažeidimai atsiranda veido, skalpo, kaklo, krūtinės ir tiesiamųjų galūnių paviršiuose (kelių ir alkūnių priekiniuose paviršiuose). Vaikams bėrimai ryškėja lenkiamuosiuose paviršiuose, t. y. ties pakinkliais, alkūnių, riešų linkiais. Suaugusiems bėrimų lokalizacija išlieka panaši, labiau beriamas veidas, kaklas, rankos.

Atopinė egzema yra ilgą laiką, o kartais ir visą gyvenimą trunkanti liga. Ją galima kontroliuoti vartojant vaistus, vengiant provokuojančių veiksnių, tačiau ji linkusi atsinaujinti. Atopiniu dermatitu sergantiems vaikams liga dažnai atslūgsta 5-6 gyvenimo metais, tačiau ne retai vėl pasikartoja.

Egzema dažniausiai diagnozuojama dermatologui ar šeimos gydytojui apžiūrėjus ligonį ir išklausius nusiskundimus bei ligos eigą. Diagnozei patvirtinti labai svarbūs šeimoje pasireiškę panašūs ligos atvejai bei kitos ligonio turimos ligos, susijusios su alergija, t.y. alerginė sloga ar astma. 

Norint patikslinti diagnozę, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai. Kraujyje ieškoma alergijai būdingų požymių – padidėjusio eozinofilų, IgE kiekio.

Kartais alergologai atlieka odos dūrio ar provokacinius mėginius.

Esant neaiškiam ligos atvejui ir norint diferencijuoti nuo kitų ligų, gali būti atliekama odos biopsija. Jos metu mažas odos gabalėlis yra siunčiamas į laboratoriją ir mikroskopuojamas.

Atopinė egzema nėra išgydoma, tačiau ją galima suvaldyti. Dauguma pacientų sėkmingai kontroliuoja ligą tinkamai prižiūrėdami odą bei pakeitę gyvensenos įpročius. Jiems nereikalingas intensyvesnis gydymas.

Visų svarbiausia yra sumažinti odos niežėjimą ir išvengti kasymosi. Kasymasis tik dar labiau sustiprina niežėjimą ir padidina riziką prasidėti infekcijai bėrimų vietose. Kasdienė tinkama odos priežiūra yra būtina. Svarbiausia kelis kartus per dieną odą drėkinti specialiais losjonais, taip atstatant jos apsauginę funkciją. Maudytis reikėtų po vėsesniu vandeniu, nes karštas vanduo sausina. Derėtų rinktis odą tausojančias prausimosi priemones, geriausia bekvapes. Šluostytis reikėtų švelniai, kuo mažiau traumuojant ir pažeidžiant odą. Rekomenduojama trumpai kirpti nagus, o esant labai stipriam niežuliui naktimis dėvėti medvilnines pirštines ir taip išvengti naktinio nusikasymo.

Lygiai taip pat svarbu vengti egzemą provokuojančių veiksnių. Tai kartais būna sunkiausia užduotis, tačiau ji lygiai tokia pat svarbi kaip ir tinkama odos priežiūra.

Tiems, kuriems to nepakanka, skiriamas medikamentinis gydymas. Jis parenkamas priklausomai nuo ligos sunkumo. Lengvesniais atvejais gali užtekti vietinio gydymo gliukokortikoidų ar kitais alerginę organizmo reakciją slopinančiais tepalais. Jei bėrimai komplikavęsi infekcija – skiriami antiseptikai ir priešmikrobiniai vaistai. Varginant itin stipriam niežuliui gali būti skiriami antihistaminiai vaistai nuo alergijos, taip siekiant sustabdyti kasymąsi. Jei egzema yra sunki ir vietinio gydymo tepalais nepakanka, skiriami geriamieji gliukokortikoidai.

Gydytojas taip pat gali paskirti fototerapijos procedūrų. Jų metu naudojama ultravioletinė šviesa. Ji veikia imuninę sistemą ir gali pagerinti lengvos ar vidutinio sunkumo egzemos būklę.

Esant šeiminiam polinkiui sirgti egzema ir siekiant sumažinti kūdikio riziką susirgti, rekomenduojama jį maitinti krūtimi bent jau šešis mėnesius, o geriausia metus. Taip pat reikėtų vengti kūdikio kontakto su galimais alergenais, pvz. pelėsiais ar dulkių erkutėmis.

Sergantiems egzema ir norintiems išvengti ligos paūmėjimų, reikėtų vengti ligą provokuojančių veiksnių. Itin svarbu išmokti valdyti stresą.