HELLP sindromas

HELLP sindromas dažniausiai pasireiškia iki 35 ar 37 nėštumo savaitės, tačiau iki trečdalio atvejų jis gali išsivystyti ir praėjus vienai ar kelioms dienoms, daugiausiai savaitei, po gimdymo.

Šis sindromas pasireiškia galvos skausmu, regos sutrikimais, skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų projekcijoje), silpnumu, pykinimu ir vėmimu. Retesniais atvejais gali pasireikšti pečių, kaklo ar viršutinės kūno dalies skausmai (irgi kylantys dėl kepenų pažeidimo), patinimai, ypač delnų, veido. Gali graužti rėmuo, sutrikti virškinimas. Itin retais atvejais gali būti stebimi įvairūs spontaninio kraujavimo epizodai (iš nosies, gleivinių, kraujosrūvos odoje) ar net traukulių priepuoliai.

Liga dažniausiai prasideda labai staiga.

Jeigu moteriai iki susergant HELLP sindromu jau buvo diagnozuota preeklampsija, HELLP sindromą įtarti lengviau, nes preeklampsija yra pagrindinis šio sindromo rizikos veiksnys. Tačiau kai kuriais atvejais HELLP sindromas išsivysto staiga iki tol visiškai sveika buvusiai nėščiajai. Tokiu atveju diagnozuoti šį susirgimą gali būti gana nelengva, nes jis yra retas, o simptomai gana nespecifiniai.

Negydant HELLP sindromo, iki 25% atvejų išsivysto komplikacijos. Motinoms gresia diseminuoto intravaskulinio krešėjimo (DIK) sindromas, plaučių edema, inkstų nepakankamumas, kraujavimas iš kepenų, kepenų nepakankamumas, tinklainės atšoka ir kiti regos sutrikimai, placentos atšoka, smegenų insultas, mirtis. Vaisiaus prognozė priklauso nuo jo gestacinio amžiaus ir svorio motinos susirgimo metu.

Vienintelis būdas išgydyti HELLP sindromą ir išvengti pavojingų komplikacijų yra skubiai užbaigti nėštumą.

Nors kartais yra galimas gimdymas ir natūraliais takais, dažniausiai atliekama cezario pjūvio operacija. Jeigu vaisiaus plaučiai yra nesubrendę, prieš gimdymą motinai skiriama vaistų, skatinančių vaisiaus plaučių brendimą. Retais atvejais, kai HELLP sindromo simptomai yra neryškūs, o tyrimų rezultatai nėra stipriai nukrypę nuo normos ribų, gydytojas gali rekomenduoti gimdymą visgi kuriam laikui atidėti.

Tokiai moteriai turėtų būti skirtas lovos režimas (dažniausiai ligoninėje), kraujo perpylimai, jeigu reikia koreguoti mažakraujystę ar trombocitopeniją, magnio sulfatas traukulių profilaktikai,   antihipertenziniai vaistai, jeigu nustatomas aukštas kraujospūdis, vaistai vaisiaus plaučių brandinimui. Pacientės būklė bei tyrimų rodikliai turi būti nuolat sekami. 

Nėra įmanoma užtikrintai apsisaugoti nuo HELLP sindromo, nes kol kas nėra aiškios jį sukeliančios priežastys. Svarbiausia, jog nėščiosios būtų atidžios visiems savo organizmo pokyčiams nėštumo metu ir laiku kreiptųsi į gydytojus. Rekomenduojama, ypač nėščiosioms, kurioms diagnozuota preeklampsija, laikytis sveiko gyvenimo būdo.