Juodligė – tai gyvybei pavojinga infekcinė liga, kuria serga ne tik žmonės, bet ir žolėdžiai gyvuliai (jaučiai, avys, arkliai, ožkos, kiaulės ir kt.).
Juodligę sukelia stambi bakterija Bacillus anthracis, kurios virulentiškumą (tam tikro mikrobo rūšies gebėjimo sukelti ligą laipsnį) lemia bakterijos kapsulė, sauganti ją nuo užsikrėtusiojo imuninės sistemos, ir jos išskiriami toksinai. Toksinai sukelia pabrinkimus, skatina uždegimo atsaką.
 |
„Tai viena pavojingiausių juodligės formų, nes pirmieji simptomai gali pasireikšti tik po 2 mėn. nuo užsikrėtimo. Be tinkamo gydymo išgyvena tik 10 % pacientų.“
Plačiau apie plaučių ir kitas juodligės formas skaitykite čia: |
Šios infekcijos šaltinis – žarnyno juodlige sergantys žolėdžiai galvijai. Jie su kraujingomis išmatomis ar kraujingomis išskyromis iš snukio išskiria bakterijas ir jomis užteršia dirvožemį. Gyvuliai juodlige užsikrečia valgydami užterštą žolę, gerdami užterštą vandenį.
Žmonės juodlige gali užsikrėsti liesdami infekuotus gyvulius. Liga būdingesnė tam tikrų profesijų atstovams, glaudžiau kontaktuojantiems su gyvūnais.
Susirgti juodlige didesnę tikimybę turi:
- veterinarai,
- melžėjai,
- kailių ir odos apdirbėjai,
- ūkininkai.
Retesnis užsikrėtimo būdas: valgant užkrėsto gyvulio mėsą, geriant infekuotą pieną arba įkvepiant sukėlėjų pro kvėpavimo takus. Žmogus žmogui infekcijos perduoti negali.
Juodligės formos išskiriamos pagal sukėlėjų patekimo vietą į žmogaus organizmą.
Juodligės formos:
- odos,
- plaučių,
- virškinamojo trakto,
- meningitinė.
Juodligė labiau paplitusi tarp galvijų šiuose žemės ūkio kraštuose: Afrikos, Azijos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Pietų ir Rytų Europos šalyse. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šia liga sergama retai.
Lithuanian