Juodligė

+2
+2 -0

Juodligė – tai gyvybei pavojinga infekcinė liga, kuria serga ne tik žmonės, bet ir žolėdžiai gyvuliai (jaučiai, avys, arkliai, ožkos, kiaulės ir kt.).

Juodligę sukelia stambi bakterija Bacillus anthracis, kurios virulentiškumą (tam tikro mikrobo rūšies gebėjimo sukelti ligą laipsnį) lemia bakterijos kapsulė, sauganti ją nuo užsikrėtusiojo imuninės sistemos, ir jos išskiriami toksinai. Toksinai sukelia pabrinkimus, skatina uždegimo atsaką.

4 pagrindiniai juodligės tipai. Kaip jų išvengti? „Tai viena pavojingiausių juodligės formų, nes pirmieji simptomai gali pasireikšti tik po 2 mėn. nuo užsikrėtimo. Be tinkamo gydymo išgyvena tik 10 % pacientų.“

Plačiau apie plaučių ir kitas juodligės formas skaitykite čia:
4 pagrindiniai juodligės tipai. Kaip jų išvengti? »

Šios infekcijos šaltinis – žarnyno juodlige sergantys žolėdžiai galvijai. Jie su kraujingomis išmatomis ar kraujingomis išskyromis iš snukio išskiria bakterijas ir jomis užteršia dirvožemį. Gyvuliai juodlige užsikrečia valgydami užterštą žolę, gerdami užterštą vandenį.

Žmonės juodlige gali užsikrėsti liesdami infekuotus gyvulius. Liga būdingesnė tam tikrų profesijų atstovams, glaudžiau kontaktuojantiems su gyvūnais.

Susirgti juodlige didesnę tikimybę turi:

  • veterinarai,
  • melžėjai,
  • kailių ir odos apdirbėjai,
  • ūkininkai.
     

Retesnis užsikrėtimo būdas: valgant užkrėsto gyvulio mėsą, geriant infekuotą pieną arba įkvepiant sukėlėjų pro kvėpavimo takus. Žmogus žmogui infekcijos perduoti negali.

Juodligės formos išskiriamos pagal sukėlėjų patekimo vietą į žmogaus organizmą.

Juodligės formos:

  • odos,
  • plaučių,
  • virškinamojo trakto,
  • meningitinė.
     

Juodligė labiau paplitusi tarp galvijų šiuose žemės ūkio kraštuose: Afrikos, Azijos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Pietų ir Rytų Europos šalyse. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šia liga sergama retai.

Juodligė. Simptomai

Simptomai priklauso nuo juodligės formos.

Odos forma. Pati dažniausia juodligės forma, sudaranti 95 % visų susirgimų. Bakterijos sporos patenka per odą. Sukėlėjų patekimo vietoje atsiranda niežtinti dėmelė, kuri virsta kraujingo skysčio pripildyta pūsle. Jai trūkus susidaro šašas; oda aplink jį būna patinusi, paraudusi, skausminga. Pasireiškiantys simptomai:

  • kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių Celsijaus;
  • kamuoja šaltkrėtis;
  • padidėja opai artimiausi limfmazgiai;
  • vargina bendra bloga savijauta ir silpnumas.


Plaučių forma. Užsikrečiama bakterijos sporoms patekus per kvėpavimo takus. Pasireiškia tokie simptomai:

  • aukšta temperatūra,
  • krūtinės skausmas,
  • kosulys (atkosima daug skreplių).
     

Po trumpo pagerėjimo liga pasireiškia dar stipriau – dusulys, šokas, gali pritemti sąmonė. Tai retai pasitaikanti, bet labai pavojinga letali ligos forma.

 

 

 

Virškinamojo trakto forma. Pati rečiausia juodligės forma. Jai būdingas:

  • pilvo skausmas,
  • viduriavimas su krauju,
  • vėmimas apvirškintu krauju (primena kavos tirščius),
  • pilvo pūtimas,
  • limfazgių kraujingas uždegimas.


Viškinamojo trakto juodligė – labai pavojinga, letali liga.

Meningitinė forma. Gali komplikuotis iš bet kurios kitos juodligės formos sukėlėjams pakliuvus į kraujotaką ir patekus į centrinę nervų sistemą. Šios formos mirtingumas beveik 100 %.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *