Lėtinis nefritas

+2
+2 -0

Lėtinis glomerulonefritas (lėtinis nefritas) – lėtai progresuojantis abipusės difuzijos uždegiminės kilmės inkstų pažeidimas. Nuo ūminio glomerulonefrito skiriasi kilme, patogeneze ir klinikine išraiška.

Glomerulai – tai inksto komponentai, kurie filtruoja pro inkstų kapiliarus pratekantį kraują. Juos pažeidžia įvairūs veiksniai, o vos prasidėjus uždegiminiams procesams, glomerulai nebesugeba tinkamai filtruoti kraujo, praleidžia baltymus ir kraujo kūnelius, kurie patenka į šlapimą.

Skiriamos keturios lėtinio glomerulonefrito formos:

– latentinė;
– hipertoninė;
– nefrozinė;
– mišri (nefrozinė-hipertoninė).

Latentinė (63 % visų lėtinių glomerulonefritų) forma pasireiškia izoliuotu „šlapimo sindromu“ – šlapime randama kraujo ir baltymų. 20–25 % atvejų atsiranda edemos ir hipertenzija.

Hipertoninė (32 % atvejų) forma pasireiškia nuolat padidėjusiu kraujo spaudimu. 1/3 ligonių išsivysto edemos, 2/3 pasireiškia hematurija (kraujas šlapime), visiems ligoniams – proteinurija (baltymai šlapime), pusei ligonių – cilindrurija (ląstelių liekanos šlapime), leukociturija (baltieji kraujo kūneliai šlapime).

Nefrozinės forma (2,4 % atvejų) pasireiškia masyviais pabrinkimais, ryškia proteinurija, cilindrurija.

Mišriai, arba nefrozinei-hipertoninei, formai (2,4 % atvejų) būdingos edemos ir hipertenzija (padidėjusio kraujo spaudimo liga), tokie patys šlapimo pakitimai kaip ir nefrozinės formos atveju, tačiau be įprastinių kraujo pokyčių.

Lėtinis glomerulonefritas gali būti ūminio nefrito pasekmė, tačiau dažniausiai atsiranda kaip pirminis. Jį sukelia infekcinės ir neinfekcinės priežastys.

Infekcinės lėtinio glomerulonefrito priežastys: 

– streptokokai;
maliarija;
sifilis;
tuberkuliozė;
sepsinis endokarditas.

„Maliarija – infekcinė liga, kurią sukelia vienaląsčiai parazitai plazmodijai. Šiuos parazitus platina tam tikri Anopheles genties uodai. Patekę į kraują plazmodijai dauginasi raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) ir juos ardo.“ 

Plačiau skaitykite čia:
Maliarija Lietuvoje » 


Neinfekcinės priežastys:

– vaistai;
– traumos;
– inkstų venų trombozė;
– difuzinės jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė);
– radiacija;
– paveldimumas.

Lėtinis nefritas. Simptomai

Glomerulų pažeidimas reiškia, kad inkstai tinkamai nebefunkcionuoja. Sutrinka glomerulų filtro laidumas, į susidarantį šlapimą patenka sudedamųjų kraujo dalių (baltymų, kraujo kūnelių).

Simptomai pasireiškia pamažu, todėl lėtinis glomerulonerfitas gali būti aptiktas ir vėlyvojoje stadijoje, atlikus šlapimo tyrimus.

Lėtinis nefritas yra viena iš pagrindinių lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo priežasčių.

Pagrindiniai ligos simptomai:

- padidėjęs kraujo spaudimas;
- šlapimo pokyčiai (putotas arba dėl kraujo tamsiai raudonas šlapimas);
- edemos (pabrinkimai).

Kiti galimi požymiai:

- svorio kritimas;
- pykinimas ir vėmimas;
- galvos svaigimas ir skausmas;
- žagsulys;
- kūno niežulys;
- sumažėjęs šlapimo kiekis per parą;
- naktinis šlapinimasis;
- greitai atsirandančios mėlynės;
- sumažėjęs budrumas (mieguistumas, bendras nuovargis, sumišimas, delyras ar net koma dėl besikaupiančių toksinų);
- raumenų ir sąnarių skausmai;
- traukuliai;
- padidėjusi odos pigmentacija (oda tampa geltona ar tamsiai ruda);
- sumažėjęs jautrumas rankose, kojose ir kitose kūno vietose.

Su lėtiniu glomerulonefritu galima sieti ir dažną šlapinimąsi, kraujavimą iš nosies, kraują vemiant arba tuštinantis.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *