Niežai

Pagrindiniai niežų požymiai – odos niežėjimas ir kasymasis, kuris stiprėja iki tol, kol erkės neišnaikinamos. Pirmiausia prasideda niežulys, kuris sustiprėja naktį arba nusiprausus, jį sukelia alerginė reakcija į svetimkūnį. Sudirginta oda pasireiškia bėrimu ir odos opelėmis: šie požymiai atsiranda dėl erkių „rausimosi“ odoje.

Ligos požymiai dažniausiai atsiranda tarpupirščiuose, ant delnų, riešų, pažasties, alkūnių lenkiamuosiuose paviršiuose, aplink bambą, ant sėdmenų, aplink krūtų spenelius, ant lytinių organų (vyrams).

Odos opelės sukelia antrinius odos įtrūkimus, nusikasymai paskatina erkučių išplitimą, nukasyta oda tampa paraudusi, sausa, šiurkšti. 

Pirmąkart užsikrėtus niežų erkutėmis, ligos požymių gali nebūti dar kelias savaites. Per šį laiką didelė kitų žmonių užkrėtimo tikimybė. Pirmomis ligos pasireiškimo savaitėmis organizme didėja jautrumas erkėms ir jų kiaušinėliams bei išmatoms. Kai organizmas įjautrinamas, prasideda alerginė reakcija, kuri sukelia niežulį. Jeigu erkės ir kiaušinėliai neišnaikinami, jie sukelia stipresnį niežėjimą ir odos opeles. Savaime erkės neišnyksta.

Pagrindinės niežų komplikacijos yra: bakterinė odos infekcija, plaukų folikulų uždegimas. Oda gali tapti kieta, paraudusi, pleiskanojanti. Retai pasitaiko norvegiškieji niežai, būdingi žmonėms, kurių organizmo pasaugos sistema yra silpna. Šiam ligos tipui būdingos tūkstantinės erkių kolonijos ant odos. 

Niežai diagnozuojami remiantis skundais: stiprus niežulys, bėrimas, kartais – odos opelės, odos paraudimas. Liga įtariama, jeigu šeimoje neseniai buvo užsikrėtusiųjų niežais.

Ligą nustatyti taip pat galima atlikus išsamesnius tyrimus: odos nuograndų tyrimą (niežtinčios odos lopinėlis paimamas su skalpeliu ir tiriamas mikroskopiškai), erkių ekstrakciją su adata (erkės iš tunelio paimamos aspiruojant su specialia adata), rašalo testą (ant niežtinčios odos tepama rašalo, paskui jis nuvalomas – į erkių tunelius patekęs rašalas nenusivalo), odos biopsiją (imamas odos lopinėlis, iš kurio nustatomos odos ligos, taikoma retai). 

Jeigu įtariate, kad sergate niežais, kuo skubiau apsilankykite pas gydytoją dėl tinkamo gydymo. Delsiant pradėti gydytis kyla pavojus užkrėsti aplinkinius.

Niežai savaime neišnyksta, todėl gydymui skiriami kremai, tepalai arba tabletės. Nereceptiniai vaistai yra per silpni ligai išgydyti. Kremai ir losjonai tepami ant viso kūno, paliekama 8-14 valandų, tuomet nuplaunama. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti geriamąjį vaistą. Pakartotinė gydytojo apžiūra atliekama po 2-4 savaičių po gydymo pabaigos. Persistuojantys niežai gydomi steroidiniais vaistais, kartais ant niežų bėrimų tepami dervos turintys produktai.

Gydymo metu ar po jo dar kelias dienas ar savaites gali būti jaučiamas niežėjimas. Tuomet gydytojas skiria antihistamininių vaistų, kurie nuslopina alergines reakcijas ir niežulį. 

Norint išvengti niežų atsiradimo arba jų pasikartojimo bei plitimo, reikia: dėvėti švarius drabužius, nesidalinti asmeniniais ir higienos daiktais, namuose palaikyti santykinį drėgnumą. Norint išnaikinti erkes iš patalynės arba drabužių patartina juos sudėti į plastikinį maišą arba išnešti į garažą, kur erkės mirtų iš bado.