Sausgyslių ir raiščių sužalojimas

Simptomų pasireiškimas priklauso nuo raiščių ir sausgyslių sužalojimo pobūdžio ir stiprumo.

Dažniausias simptomas – skausmas. Jei sužalojimas nedidelis, jis gali būti nestiprus, netrukdyti vaikščioti, bet neleisti bėgioti ar šokinėti. Jei sužalojimas rimtesnis, žmogus visai nebegali judinti sužalotos vietos, remtis ta galūne. Be skausmo, taip pat dažnai pasireiškia tinimas. Jo stiprumas priklauso nuo sužalojimo laipsnio.

Kartais tampa matomos poodinės kraujosruvos. Jos atsiranda, kai be raiščių ar sausgyslių taip pat sužalojamos ir kraujagyslės.

Jei trūko sausgyslė, po oda gali susiformuoti gumbas. Tai yra nutrūkęs ir susitraukęs raumuo.

Jei plyšo raištis, gali pasireikšti sąnario nestabilumas. Pavyzdžiui, nutrūkus kelį stabilizuojantiems raiščiams, pasireiškia „stalčiaus“ simptomas. Blauzdikaulis šlaunikaulio atžvilgiu gali judėti į priekį arba atgal, priklausomai nuo to, priekiniai ar užpakaliniai raiščiai nutrūko.

Dažniausiai simptomai yra trauminės kilmės ir atsiranda staiga. Praėjus maždaug savaitei po traumos, pažeisti audiniai ima gyti, o dar po savaitės juose susidaro randas. Labai svarbu gijimo periodu stengtis per daug neapkrauti šių audinių.

Diagnozuodamas sausgyslių ar raiščių sužalojimą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą.

Labai svarbu išsiaiškinti, ką pacientas veikė prieš išsivystant simptomams, kur juntamas skausmas, kokį judesį atliekant labiausiai skauda. Apžiūrint tikrinama judesių amplitudė, patologiniai sąnarių judesiai, patinimas, kraujosruvos. Po to skiriami tyrimai.

Rentgenograma padeda atmesti kai kuriuos kitus sužalojimus (pavyzdžiui, kaulų lūžius) ir įtarti galimą raiščių plyšimą, jei sąnariai neįprastoje pozicijoje.

Magnetinio rezonanso tyrimas leidžia įvertinti minkštuosius audinius, todėl galima diagnozuoti sausgyslių ir raiščių plyšimus.

Jei minėtų tyrimų nepakanka, tuomet atliekama artroskopija. Į sąnario ertmę per padarytas skylutes įvedama kamera ir chirurginiai instrumentai, kuriais apžiūrimi sužalojimai. Nutrūkusias struktūras galima iš karto susiūti.

Pirmosiomis valandomis po sužalojimo, kurio metu buvo patempti raiščiai ar sausgyslės, svarbu kuo mažiau judinti galūnę, geriausia ją imobilizuoti įtvaru arba elastiniu bintu.

Taip pat rekomenduojama pirmas dvi paras skaudamą vietą šaldyti po 20 min. kas kelias valandas.

Negalima dėti ledo ar šaldytų produktų tiesiai ant odos, nes galimas nušalimas. Ledą ar ką nors šalta reikėtų susukti į rankšluostį ir tik tuomet glausti prie odos.

Skausmui malšinti galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Praėjus tinimui, galūnę galima šiek tiek pamasažuoti. Vėliau galima atlikti specialią mankštą.

Kitais – visiškais sausgyslių ar raiščių plyšimo – atvejais gali tekti operuoti.

Sausgyslių ir raiščių pažeidimų profilaktikos tikslais rekomenduojama sportuoti tik gerai apšilus ir atlikus tempimo pratimus, visuomet dėvėti tinkamą avalynę, nebėgioti ir nevaikščioti slidžiais paviršiais, nepersitempti sportuojant, kontroliuoti kūno masę, sveikai maitintis, vengti pavojingos aktyvios veiklos, ypač jei jaučiatės pavargę.