10 neįtikėtinų faktų kačių mylėtojams

Balandžio 22, 2016
+9
+11 -2

Katės garsėja paslaptingu gyvenimo būdu ir gebėjimu įkvėpti nesuskaičiuojamą galybę interneto juokelių, vadinamųjų memų. Turite klausimų apie šiuos gyvūnus? Skaitykite toliau ir sužinosite 10 naujų dalykų apie kates.

1.Katės pranašesnės už šunis…

Bent jau skaičiumi. Amerikos veterinarinės medicinos asociacijos teigimu, 2007 m. amerikiečiai namuose laikė apie 81 721 000 kačių, palyginti su 72 114 000 šunų. Truputį daugiau nei 32 % namų ūkių turėjo katę, o vidutinis šių gyvūnų mėgėjas laikė mažiausiai dvi kates.

Beje, katės ir šunys gali gyventi kartu nuolat nesipešdami. 2008 m. studijos, išspausdintos žurnale „Applied Animal Behavior Science“, metu buvo nustatyta, kad supažindinus kates su šunimis, kai katė yra jaunesnė nei 6 mėnesių amžiaus, o šuo jaunesnis nei vienų metų amžiaus, abi rūšys taikiai sugyvena. Tarprūšiniai nesutarimai yra ne kas kita kaip bendravimo klaidos, teigia studijos autoriai. Pavyzdžiui, įsmeigtas žvilgsnis šunims sukelia nuolankumą, katėms – agresiją. Supažindinti jauni, šie gyvūnai, regis, supranta vienas kito signalus, tarsi kalbėtų ta pačia kalba, pridūrė mokslininkai.

2.Katės laka kultūringai

Kai žiūrite, kaip katė laka pieną, stebite rafinuotą procesą. Skirtingai nei šunys, kurie godžiai maukia vandenį kaip pakliuvo, katės paliečia skysčio paviršių liežuvio galiuku ir sukuria skysčio stulpą, kuris juda kartu su įtraukiamu liežuviu. Gravitacijai jį įveikus (skysčio stulpas pradeda kristi žemyn), katė staigiai susičiaupia ir sulaiko skystį burnoje. Maždaug apie 0,1 mililitro, o per minutę susidaro 5 arbatiniai šaukšteliai (24 ml).

"Katinų peniai pasižymi siaubą keliančia ypatybe – šimtais dyglių. Niekas tiksliai nežino, kokią funkciją atlieka šios milimetro ilgio ataugos."

3.Saugokitės penio dyglių

Katinų peniai pasižymi siaubą keliančia ypatybe – šimtais dyglių. Niekas tiksliai nežino, kokią funkciją atlieka šios milimetro ilgio ataugos. Gali būti, kad dygliai pagerina katinų seksualinę stimuliaciją arba neleidžia peniui išslysti iš vaginos ejakuliacijos metu. Remiantis 1967 m. tyrimo, paskelbto žurnale „Anatomical Record“, rezultatais, katėms ovuliacija įvyksta tik po genitalinės stimuliacijos, todėl tikėtina, jog penio dygliai yra reikalingi ovuliacijai užtikrinti.

Be to, anksti kastruotų katinų peniai dyglių neturi. Taip yra todėl, kad jų augimą sukelia vyriškieji lytiniai hormonai androgenai. Iškastravus katiną, gerokai sumažėja androgenų kiekis, ir penio dygliai neišsivysto arba susitraukia.

4.Storos katės

Žmonės – ne vieninteliai, kuriuos kamuoja antsvoris. Mūsų naminiai gyvūnėliai taip pat tunka. Naminių gyvūnėlių nutukimo prevencijos asociacijos teigimu, apie 54 % šunų ir kačių kamuoja antsvoris arba nutukimas. Pavertus procentus skaičiais, būtų apie 50 milijonų kačių.

Daugelis namuose laikomų kačių mažai mankštinasi, tvirtina asociacija, o tai reiškia, kad joms reikia nedaug kalorijų. Įprastai 4,5 kg svorio katei per dieną užtenka vos 180–200 kalorijų. (Puodelyje kačių ėdalo „Friskies Signature Blend“ yra 381 kalorija.)

Mopsai – viena mylimiausių šunų veislių visame pasaulyje. Pristatome 10 įdomių faktų apie šiuos ypatingos išvaizdos šuniukus.

Plačiau:

10 įdomių faktų apie mopsus

5.Jos ne tokios protingos kaip šunys…

Nepaisant orios laikysenos, gali būti, kad katės sumanumu nusileidžia šunims. 2010 m. tyrimo, paskelbto Nacionalinės mokslų akademijos žurnale „Proceedings“, rezultatai rodo, kad socialių gyvūnų, pavyzdžiui, šunų, smegenys per pastaruosius 60 mln. metų padidėjo labiau, palyginti su vienatvę mėgstančių gyvūnų, pavyzdžiui, kačių.

2009 m. žurnale „New Scientist“ išspausdintame straipsnyje buvo lyginamas kačių ir šunų sumanumas. Laimėjo geriausias žmogaus draugas šuo. Tiesa, tiek šunys, tiek katės buvo protingesnės tam tikrose situacijose (pavyzdžiui, katės pasižymi išraiškingesne vizualizacija), tačiau galutinį rezultatą nulėmė gyvūnų naudingumas. Atsižvelgiant į tai, kad katės geba tik gaudyti graužikus, o šunys gali užuosti narkotikus, gelbėti žmones ir net aptikti vėžį, šie keturkojai buvo pripažinti protingesniais. Žinoma, kam nors gali pasirodyti, kad voliojimasis saulės spinduliuose kiaurą dieną retkarčiais pamedžiojant pelių yra ne toks jau ir primityvus bei sumanumo nereikalaujantis gyvenimo būdas.

6…. bet vis tiek nekvailos

Gal šunų socialinis gyvenimas ir aktyvesnis, tačiau neskubėkite nurašyti kačių smegenų. 2010 m. Laukinės gyvūnijos apsaugos draugijos mokslininkai nufilmavo laukinę katę, mėgdžiojančią medžiojamo grobio – mažos beždžionės – skleidžiamą garsą. Amazonės džiunglėse gyvenanti ilgauodegė katė buvo užfiksuota skleidžianti beždžionių garsus netoli dvispalvių tamarinų būrelio. Katė ketino iš pasalų pulti prisiartinusius tamarinus.

Laimei, vienas tamarinas greitai perprato klastą ir įspėjo savo gentainius riksmu. Taigi šis pavyzdys rodo, kad laukinės katės gali būti daug klastingesnės, nei manoma.

7.Kačių atmintis – ne ilgiau kaip 10 min.

Katės atsimena jų aplinkoje esančias kliūtis tik apie 10 min., teigiama 2007 m. tyrime. Be to, kačių „raumenų atmintis“ yra geresnė nei regimoji. Kai mokslininkai sustabdydavo namines kates, kai jų priekinės kojos būdavo įveikusios barjerą, tačiau užpakalinės dar nebūdavo pakeltos, jos prisimindavo, kad reikia jas pakelti, tik jei joms būdavo leidžiama eiti 10 minučių laikotarpiu. Jei katės pamatydavo barjerą, tačiau joms nebūdavo leidžiama jo įveikti, netrukus visai jį pamiršdavo, nustatė mokslininkai.

8.Jos valdo jūsų smegenis

Taip, taip, katė valdo jus, o ne atvirkščiai. Kai kurios katės ištobulino tam tikrą murkimą, kurį išgirdę žmonės skuba pašerti savo augintinius. 2009 m. žurnale „Current Biology“ paskelbto tyrimo metu buvo nustatyta, jog mums sunku ignoruoti tokį jų skleidžiamą garsą. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad katės taip murkia, kai nori ėsti, o jų šeimininkai reaguoja akimirksniu.

9.Kačių parazitai taip pat valdo jūsų smegenis

Tam tikras kačių parazitas gali paveikti ir žmonių smegenis, rodo 2006 m. tyrimo rezultatai. Mikrobas Toxoplasma gondii – tikras proto valdymo meistras. Užkrėtęs žiurkes, verčia jas elgtis neatsargiai, pavyzdžiui, sukinėtis tokiose vietose, kur didelė tikimybė patekti katei į nagus. Parazitui tai labai paranku, nes jis dauginasi tik kačių skrandyje.

Tačiau Toxoplasma gondii geba valdyti ir žmonių protą. Žmonės, gyvenantys šalyse, kuriose fiksuojama daug Toxoplasma gondii infekcijų atvejų, yra neurotiškesni, palyginti su žmonėmis, gyvenančiais šalyse, turinčiose mažesnį infekcijų skaičių, rodo 2006 m. tyrimo duomenys. Neurotizmas yra psichologinė būsena, kuriai būdingas nerimas ir nesaugumo jausmas. Tyrėjai teigia, kad, užsikrėtus pakankamai žmonių skaičiui (greičiausiai nuo kontakto su katėmis), T. gondii galėtų pakeisti ištisų tautų elgesį.

10.Visuotinis atšilimas – daugiau kačių?

Iš visų keistų klimato kaitos padarinių, šis, ko gero, yra pats mieliausias: šiltesnė temperatūra ir trumpesnės žiemos gali prailginti kačių „morčių“. Kita vertus, katėms ši naujiena nėra labai gera, nes daugelis kačiukų bus benamiai.

2007 m. naminių gyvūnėlių organizacija „Pets Across America“ įspėjo, kad visos šalies gyvūnų prieglaudose vis daugėja kačiukų, ir kaip priežastį nurodė ilgesnes vasaras. Kadangi katės poruojasi šiltuoju metų laiku, trumpesnės žiemos gali reikšti dažnesnes kačiukų vadas. „Pets Across America“ teigimu, sprendimas yra paprastas: iškastruokite arba sterilizuokite savo augintinį, kad neprisidėtų prie kačių populiacijos didinimo, nepriklausomai nuo metų laiko.

+9
+11 -2
  • Gyvūnai
  • Gyvūnų nutukimas
  • Katės
  • Alergijos gyvūnams
  • Katė ir nėštumas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *