Klastingoji mažakraujystė

Gruodžio 17, 2018 | Rūtelė Foktienė
+2
+2 -0

Mažakraujystė (anemija) yra labai klastinga patologinė sveikatos būklė. Statistika kalba pati už save. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad beveik trečdalis visos planetos gyventojų serga lengvesnės ar sunkesnės formos mažakraujyste. Lietuvoje kasmet diagnozuojami tūkstančiai mažakraujystės atvejų. Kodėl anemija tokia pavojinga ir kaip atpažinti jos simptomus?

 

Kokį sveikatos sutrikimą apibūdina anemija?

Mažakraujystė (anemija) – tai sveikatos sutrikimas, kai kraujyje per maža eritrocitų  ir (arba)  hemoglobino koncentracija. Dėl tokio trūkumo audiniams nepakanka deguonies, todėl pasireiškia hipoksija. Mažakraujystė pavojinga tuo, kad ilgai nejaučiami jokie simptomai. Dažnai ši patologinė būklė diagnozuojama tik tada, kai ji jau būna gerokai pažengusi. 

 

Kas yra eritrocitas, hemoglobinas ir kodėl jie tokie svarbūs?

Eritrocitas yra ypatinga raudonoji kraujo ląstelė, atsakinga už organizmo audinių kvėpavimą – šie kraujo kūneliai tiekia deguonį ir šalina anglies dioksidą  iš visų kitų kūno ląstelių. Deguonis labai svarbi daugeliui organizmo biocheminių procesų. Hemoglobinas yra baltymas, sudarantis didžiąją eritrocito masės dalį. Būtent šio baltymo molekulės ir prisijungia deguonį – kiekviena hemoglobino molekulė su savimi pasiima po keturias deguonies molekules.  Vadinasi, pilnaverčiam viso organizmo kvėpavimui svarbus pakankamas raudonųjų kraujo ląstelių ir  (arba) hemoglobino kiekis.

 

Kada hemoglobino kiekis kraujyje per mažas?

Sutartinai laikomasi PSO rekomendacijų – mažakraujystė nustatoma tada, kai vaisingų moterų kraujyje hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 120 g/l, o vaisingų vyrų – mažesnė nei 130 g/l. Nėščioms moterims taikoma šiek tiek mažesnė riba. Diagnozavus anemiją, būtina kuo skubiau ieškoti priežasties. Tik šalinant mažakraujystę sukėlusią priežastį  gydymas bus efektyvus.

"Apie mažakraujystę praneša nuolatinis bendras silpnumas. Pacientas skundžiasi apetito stoka, greitesniu širdies plakimu (tachikardija) bei stenokardija (širdies raumens skausmu), dusuliu. Gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai, papilkėti veido oda, tinti galūnės."

Kokios dažniausios mažakraujystės priežastys?

Viena dažniausių šios patologinės būklės priežasčių yra nevisavertė ir nesubalansuota mityba. Ypatingai dažnai geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties trūksta veganams ir vegetarams, o baltymų ir natūralaus vitamino C pritrūkti gali greitą maistą mėgstantiems pacientams ir tiems, kurie labai dažnai laikosi įvairių dietų. Laimė, kad tokio tipo mažakraujystės galima sėkmingai išvengti papildomai vartojant maisto papildus ar vaistinius preparatus su išvardintais elementais. Gydymas taip pat dažniausiai remiasi mitybos subalansavimu ir papildomu trūkstamų medžiagų vartojimu. Būtina suprasti, kad minėtųjų elementų poreikis žymiai didesnis augimo, nėštumo, žindymo metu bei intensyviai sportuojant, aktyviai protiškai ir fiziškai dirbant.

Labai dažnai mažakraujystė prasideda dėl lėtinio kraujo netekimo. Daugiau kraujo netenka moterys, kurių mėnesinės trunka ilgai ir jų metu prarandama didelis kiekis kraujo (menstruacijos labai gausios).  Kraujo netenkama ir sergant įvairiomis virškinimo trakto ligomis, pavyzdžiui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige bei kitomis ligomis, kurių metu vyksta lėtinis kraujavimas. Taip pat anemija gali prasidėti dėl nepakankamos reikalingų medžiagų rezorbcijos virškinimo trakte, greitesnio, nei įprasta, raudonųjų kraujo kūnelio irimo bei kitų sveikatos sutrikimų. Normaliam hemoglobino kiekio kraujyje palaikymui labai svarbu pašalinti arba bent jau pažaboti priežastis, dėl kurių šio baltymo arba eritrocitų koncentracija kraujyje sumažėjo iki sveikatai žalingos ribos.

 

Kokie simptomai padeda atpažinti anemiją?

Apie mažakraujystę praneša nuolatinis bendras silpnumas. Pacientas skundžiasi apetito stoka, greitesniu širdies plakimu (tachikardija) bei stenokardija (širdies raumens skausmu), dusuliu. Gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai, papilkėti veido oda, tinti galūnės. Gali būti pažeidžiama ir centrinė nervų sistema: pasireiškia dirglumas, nuovargis, pablogėja atmintis, svaigsta galva, pacientui niekas neįdomu, po ilgalaikės apatijos gali pasireikšti ir depresija. Gali būti pažeidžiamos regos ir raumenų funkcijos: regėjimo lauke matomi juodi taškeliai, panašūs į musytes, pasireiškia raumenų silpnumas ir nuovargis, mėšlungis. Pacientas gali dažniau sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis dėl susilpnėjusio imuniteto. Mažakraujystei būdingi virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, gali pakisti liežuvio struktūra, sutrikti rijimas, pablogėti kitų maistinių medžiagų įsisavinimas, kankinti blogas burnos kvapas. Mažakraujystė itin pavojinga vaikams: gali sulėtėti jų augimas, per vėlai prasidėti lytinis brendimas. Moterims pasireiškia menstruacijų ciklo sutrikimai, ypatingai pažengus mažakraujystei jos gali iš viso dingti. Mažakraujystė daro neigiamą įtaką daugeliui organizmo procesų ir organų sistemų. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Anemija, kitaip vadinama mažakraujyste, išsivysto tada, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – kiekis. Šiose mažytėse ląstelėse gausu hemoglobino, kuris būtinas deguonies pernešimui ir kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms palaikyti. Taigi, kas išduoda raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimą ir kaip laiku pastebėti gresiančią anemiją? Straipsnyje apžvelgiame dažniausiai pasireiškiančius anemijos požymius, kurie būdingi visoms mažakraujystės rūšims, nepriklausomai nuo jų kilmės.

Plačiau:

Anemija. Kaip ji veikia mūsų savijautą?
+2
+2 -0
  • Geležies stokos anemija
  • Sveika mityba
  • Mažakraujystė

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.