Kodėl vasarą svarbu mėgautis daržovėmis ir uogomis?

Liepos 11, 2016 | L.Varanavičienė
+14
+14 -0

Saulėtoji vasara žeria ant mūsų stalų sveikąsias gėrybes. Daržuose veši daržovės, soduose – „skaniomis“ spalvomis  noksta vaisiai, o miškai traukia uogų mėgėjus. Saugantiems figūrą ar siekiantiems grakščių kūno linijų, šis laikotarpis – rojus. Teisingai parinktos, subalansuotos sudėties salotos, vaisių kokteiliai, uogų šerbetai – mažai kalorijų, daug baltymų ir vitaminų turintis puikiausių skonių maistas.

Kokiais vitaminais turtingos daržovės?

Vienas iš pagrindinių vasaros patiekalų yra salotos. Jau pats patiekalo pavadinimas išduoda, kad  pagrindinis komponentas-  augalai  salotos. Šiame augale nėra nei cholesterolio, nei riebalų, gausu antioksidantų karotinoidų ir apsauginės medžiagos liuteino. Valgant daug salotų, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Visos karčios salotų rūšys aktyvina kepenų veiklą ir virškinimą. Kadangi salotos valgomos žalios, visos jos aprūpina žmogaus organizmą šilumai neatsparia folio rūgštimi ir B grupės vitaminais. Salotose yra vitamino E, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio ir geležies. Priskaičiuojama nemažai salotų rūšių: romaniškos, gūžinės, plačialapės, garbanotosios, cikorinės, sultenės, gražgarstės, rėžiukai. Jos skiriasi skoniu, spalva. Derinant jas, salotos bus ne tik skanios ir sveikos, bet ir malonios akims. Salotos įvairinamos pomidorais,  paprika, agurkais.

"95 proc. agurkų masės sudaro vanduo, tad jie pasižymi detoksikuojančiu poveikiu, padeda pasišalinti toksinėms medžiagoms."

Pomidorai gerina salotų skonį, pagyvina raudona ar geltona spalva, neturi nei riebalų, nei cholesterolio, ypač turtingi vitaminais C, B1, B2, B3, PP,  gausūs antioksidantu lukopenu, kaliu, cholinu, liuteinu, beta karotinu. Pomidorai taip pat pasižymi šiomis savybėmis:

  • gydo įvairius medžiagų apykaitos sutrikimus,
  • mažina kraujo spaudimą,
  • naudingi sergant mažakraujyste,
  • širdies bei kraujagyslių,
  • skrandžio, kepenų  ligomis, esant nusilpimui.

Norintiems sulieknėti, rekomenduojamos pomidorų iškrovos dienos 2–3 kartus per savaitę.

Paprikos. Daržų mylėtojai augina geltonas, violetines, žalias bei raudonas paprikas. Geltonosiose – daugiausia vitamino C ir apsauginės medžiagos astaksantino, žaliosiose – vitamino E, raudonosiose – daug karotinų.  Paprikose gausu skaidulinių medžiagų, kurios suteikia ilgai išliekantį sotumo jausmą. Paprikų skaidulinės medžiagos aktyvina žarnyno veiklą, kas ypač svarbu kenčiatiems nuo vidurių užkietėjimo, padeda pašalinti perteklinius riebalus.

Agurkai. 95 proc. agurkų masės sudaro vanduo, tad jie pasižymi detoksikuojančiu poveikiu, padeda pasišalinti toksinėms medžiagoms. Juose esanti rūgštis neleidžia angliavandeniams virsti riebalais, todėl agurkai labai naudingi kovojantiems su antsvoriu. Vasarą ir rudenį naudinga daryti iškrovos dienas, valgant per dieną apie 1–1,5 kg agurkų.

Kuo naudingi Lietuvoje auginami prieskoniai?

Skonio receptorius dirgina šviežių prieskoninių žalumynų gausa. Neįsivaizduojamos salotos be krapų, petražolių, peletrūnų, bazilikų, laiškinio česnako ar mėtos. Dauguma prieskoninių žolelių turi daug antioksidantų, vitaminų C ir E, karotinoidų, flavonoidų, terpenų ir mineralų. Prieskoninės žolelės gali profilaktiškai apsaugoti nuo vėžio, skatina virškinimą ir kepenų veiklą.

Daugybę grožio problemų galite išspręsti tiesiog rinkdamiesi tinkamą maistą. Būtent – teisinga mityba ne tik padailina liemenį ir pagerina imuninės sistemos veiklą, bet ir puoselėja išvaizdą: lygina raukšles, suteikia spindesio plaukams, sustiprina nagus. „Mityba turi tiesioginės įtakos išvaizdai – kaip atrodote kasdien ir kaip Jus veikia senėjimo procesas“, – teigia medicinos mokslų daktaras Joshua Zeichneris. Anot gydytojo, būtų išmintinga susidaryti mitybos planą, kuriame pakaktų sveikai odai ir plaukams reikalingų elementų – maistinių medžiagų, mineralų, riebalų rūgščių ir antioksidantų, saugančių organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Taigi pasiruoškite komplimentų lavinai ir pirkinių krepšelį papildykite jaunystę puoselėjančiais produktais.

Plačiau:

10 maisto produktų jaunystei išsaugoti

Vasaros metu pravartu nepatingėti prisidžiovinti šių gėrybių ir prisiruošti žiemai prieskonių. Džiovinant išlieka daugelis maistinių medžiagų. Tik sumažėja šilumai ir šviesai neatsparaus vitamino C ir kai kurių B grupės vitaminų kiekis. Svarbiausi dalykai, kurių reikia, norint jų pasigaminti – daržovių džiovyklė, kavamalė ir, žinoma, kas žaliuoja darže.

Kodėl svarbu vasarą mėgautis uogomis?

Avietės, žemuogės, juodieji serbentai tinka tiek desertui, tiek padažams prie paukštienos, sūrio ar grūdinių patiekalų.

Avietės naudingos ląstelienos gausa, kuri stimuliuoja žarnyno judamąją funkciją ir skatina cholesterolio pašalinimą iš organizmo.

Žemuogės vadinamos polivitamininiu augalu. Jose yra daug vitaminų C, B9, P, E. Uogose esančios geležies, askorbino ir folinės rūgščių derinys – tai savotiškas hematogeninis kompleksas, laiduojantis normalų kraujodaros procesą.  

Juodųjų serbentų uogos vitamino C kiekiu 4-5 kartus aplenkia žemuoges ir citrusinius vaisius, 8- 10 kartų agrastus ir avietes, 15- 20 kartų obuolius, vyšnias, 30-50 kartų kriaušes ir vynuoges. Didelis P aktyviųjų medžiagų kiekis kartu su vitaminu C gerina žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms.

Siūlome pasimėgauti vasaros kepiniais

Nors kartą per uogų sezoną norisi šeimą nudžiuginti virtiniais su mėlynių, vyšnių, slyvų, obuolių įdarais. Tešla virtiniams ruošiama iš aukščiausios rūšies miltų, kiaušinio, druskos ir vandens. Ją reikia iškočioti 1,5- 2 mm storio sluoksniu. Supjaustyti  5×5 cm kvadratėliais. Į kvadratėlio vidurį dėti ne daugiau kaip šaukštelį įdaro. Sulipinti trikampius virtinius. Juos virti dideliame kiekyje verdančio pasūdyto vandens 8-10 minučių. Valgyti su grietine, sviestu, grietinėle, cukrumi. Virtiniams su vyšnių įdaru iš uogų išimami kauliukai. Uogos dubenyje apibarstomos cukrumi ir paliekamos pusvalandžiui pastovėti, kad cukrus susigertų į minkštimą. Išsiskyrusios sultys nupilamos, jos naudojamos kaip užpilas ant išvirtų virtinių. Vyšniomis įdaromi virtiniai.

Taip pat lengvai pagaminami slyvų (iš slyvų išimami kauliukai, slyvos supjaustomos, apibarstomos cukrumi,  po pusvalandžio sultys nupilamos ir jomis įdaromi virtiniai), obuolių (sunokę obuoliai nulupami, supjaustomi  kubeliais, apibarstomi cukrumi, sumaišomi ir po 15 min. jais įdaromi virtiniai), mėlynių (mėlynės užpilamos cukrumi, pamaišoma ir įdaromi virtiniai).

Kalorijų neskaičiuojantieji gali vasarą  pasmaližiauti pyragu su vyšniomis, užpiltu plaktais baltymais:

Ingredientai:

300 g miltų,

150 g margarino,

2 kiaušinių tryniai,

50 g cukraus,

2 šaukštai grietinės,

3 šaukštai džiūvėsėlių.

Įdarui:

500 g vyšnių,

200 g cukraus.

Plaktiems baltymams:

2 baltymai,

50 g  cukraus.

Margariną sumaišyti su miltais, įberti cukraus, įmušti trynius, įpilti grietinės ir užminkyti tešlą. Ją iškočioti , įdėti į aliejumi išteptą skardą, subadyti šakute, apibarstyti džiūvėsėliais. Išdėlioti vyšnias be kauliukų, apibarstyti cukrumi ir kepti 30 minučių. Paskui ant vyšnių užpilti išplaktus su  cukrumi baltymus ir pyragą dar kartą įkišti į orkaitę, kol baltymai įgaus auksinį atspalvį.

Skanaus!

+14
+14 -0
  • Sveika mityba
  • Organizmo valymas
  • Organizmo stiprinimas
  • Daržinis poras
  • Paprastasis agurkas
  • Sėjamoji salota

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.