Bechterevo liga – gyvenimas be lankstumo

Bechterevo ligą galite sutikti ir kitu pavadinimu – ankilozinis spondiloartritas. Būtent šiame pavadinime atsispindi ligos esmė, ankilozinis reiškia sąnario nejudrumą, o spondiloartritas reiškia uždegimą, kuris vyskta stuburo slankstelyje. Trumpai tariant, Bechterevo liga yra lėtinis susirgimas, kuris žaloja stuburo sąnarius, sukelia skausmą ir nejudrumą. Ši liga nėra mirtina, tačiau drąstiškai keičia žmogaus gyvenimo kokybę, žinoma, ne į gerąją pusę.

Ligos priežastis slypi genuose

Šiuo metu manoma, kad polinkis sirgti ankiloziniu spondiloartritu yra paveldimas, kadangi net 95proc. sergančiųjų buvo rastas genas, kuris nulemia specifinio antigeno, vadinamo HLA-B27 buvimą. Visgi taip pat yra dalis žmonių, kurie turi tą patį geną, tačiau neserga. Turintis šį geną žmogus turi polinkį sirgti Bechterevo liga, tačiau vien to negana ligai pasireikšti. Dažniausiai liga prasideda po tam tikro ją išprovokuojančio veiksnio, dažniausiai tai būna infekcija. Į infekciją žmogaus organizmas reaguoja uždegimu. Normaliai uždegimas yra apsauginė reakcija nukreipta prieš svetimą organizmui veiksnį – bakteriją, virusą, grybelį, toksiną ir panašiai, tačiau Bechterevo ligos atveju organizmas nebesugeba atpažinti „savo“ ir „svetimo“ ir tam tikras organizmo ląsteles ima traktuoti kaip „svetimas“, būtent ląsteles, esančias stuburo slankstelių sąnariuose. Net kai organizme nebelieka infekciją sukėlusio mikrobo, žmogaus organizmas toliau inicijuoją uždegimą stuburo sąnąriuose, imuninės ląstelės ima pulti ir žaloti stuburo sąnarių ląsteles. Įdomu tai, kad ligos mechanizmą išprovokavęs veiksnys niekada nepateko į stuburo audinius, minėta infekcija galėjo būti žarnyne ar kvėpavimo takuose. Panašus ligos mechanizmas būna ir reumatoidinio artrito atveju, abi šios ligos priskiriamos autoimuninių ligų grupei.

Dažniausiai ankilozinis spondiloartritas paliečia jaunus vyrus

Statistiniais duomenimis JAV ankiloziniu spondiloartritu serga 0,1 – 0,5 proc. suaugusiųjų populiacijos, remiantis šiais skaičiais Lietuvoje turėtų būti 250 sergančiųjų. Nors liga gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, dažniausiai ji diagnozuojama jauniems 17-35 metų žmonėms. Kalbant apie lytį, liga tris kartus dažniau diagnozuojama vyrams.

Liga gali sukelti neįgalumą

Negydant Bechterevos ligos, ilgainiui uždegiminis procesas suardo visus slankstelių sąnarius, stuburas tampa nejudrus. Dėl nejudrumo slanksteliuose prasideda ir osteoporozinis procesas, stuburo raiščiai tampa neelastingi, galiausiai visi slanksteliai suauga į vientisą struktūrą, kuri rentgenologinėje nuotraukoje matoma kaip „bambuko lazda“. Nejudrus stuburas tampa labai skausmingas, skausmas plinta nuo pat kaklo iki dubens. Dažniausiai pažeidimas prasideda ties sąnariu, jungiančiu dubenį ir kryžkaulį. Žmogui darosi sunku stovėti, vaikščioti, atlikti įvairius kasdienius buities darbus. Kadangi liga dažniausiai paliečia jaunus, prie aktyvaus gyvenimo būdo pripratusius žmones, prasideda ir psichologinės problemos – žmogus jaučiasi išstumtas iš normalaus gyvenimo ritmo, gali susirgti depresija, galvoti apie savižudybę.

Vien stuburu liga neapsiriboja

Sergant Bechterevo liga, dažniausiai pasireiškia ir perdėtas kaulinio audinio augimas.  Dėl šio proceso susidaro nenormalios kaulų masės, kurios tarpusavyje suauga, šis procesas vadinamas kaulų sinteze. Kaulų sintezė dažniausiai vystosi kaklo, nugaros, klubų srityse, dėl to dar labiau sumažėja žmogaus judesių amplitudė. Dėl kaulų sintezės šonkauliuose, ilgainiui žmogui pasidaro sunku giliai įkvėpti, sumažėja jo fizinis pajėgumas. Kartais liga gali sukelti ir sausgyskių pažeidimus – vystosi tendinitas (sausgyslių uždegimas), dažniausiai pažeidžiantis Achilo sausgysles.

Ankilozinis spondiloartritas yra laikomas sistemine liga, tai reiškia kad ši liga neapsiriboja sąnariais ir gali pažeisti įvairias kūno sritis. Žalojantis uždegiminis procesas kartais persikelia į akis, dėl to žmogus skundžiasi akių raudoniu ir skausmu. Retais atvejais pažeidžiami ir plaučių ar širdies audiniai. Kadangi žmogus yra nuolatinėje uždegimo būsenoje, jis gali karščiuoti, jausti silpnumą, prarasti apetitą, netekti srorio.

Svarbi ankstyva diagnozė

Šios ligos atveju, itin aktuali ankstyva diagnozė ir gydymas, kurie padeda užkirsti kelią ligos progresijai, skausmui ir sąnarių deformacijai. Anksčiausiai ligą parodo, žinoma, žmogaus simptomai, jis į gydytoją kreipiasi pajutęs skausmą, sąnarių sustingimą, lankstumo sumažėjimą. Rizikos veiksnių buvimas (jaunas amžius, vyriška lytis, sergantys artimi giminaičiai) taip pat leidžia įtarti šią ligą. Fizinis ištyrimas – žmogaus kūno apžiūra ir apčiuopa, judesių lankstumo ir skausmingumo įvertinimas taip pat itin svarbu diagnozės nustatymui. Vėliau daromos rentgenologinės nugaros ir dubens nuotraukos, atliekami labaratoriniai tyrimai, kuriais įvertinama bendra fizinė būklė ir ieškoma HLA-B27 antigeno.

Gydymas „lėtinis“ kaip ir pati liga

Gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į tai, kurioje ligos stadijoje yra žmogus. Visiškai išgydyti šios ligos yra neįmanoma, tad  tikslas – sulėtingi ligos progresiją ir kiek įmanoma palengvinti simptomus. Siekiama išlaisvinti žmogų nuo skausmo, sugražinti jį į kasdienę visuomeninę veiklą ir suteikti kuo daugiau savariankiškumo. Visa tai yra įmanoma nuosekliai laikantis gydymo plano.  Pacientas, gydytojas, kinezitarepeutas ir ergoterapeutas dirba kaip viena komanda. Gali būti skiriami šie gydymo būdai (dažniausiai jie skiriami keli gydymo būdai vienu metu):

• Kineziterapija ir ergoterapija. Svarbu  anksti pradėti mankštintis pagal specialistų sudarytas programas, tai padeda kuo ilgiau išlaikyti sąnarių judrumą ir sulėtinti jų deformaciją.
• Kasdienė savarankišką mankšta. Sergantysis turėtų reguliariai savarankiškai mankštintis, jei įmanoma plaukioti baseine, tai padeda sumažinsi sąnarių sustingimą, sustiprinti raumenis, ir sumažinti negalios riziką. Svarbu dažnai atlikti gilaus kvėpavimo pratimus, kurie apsaugo nuo krūtinės ląstos sąnąrių suaugimo.
• Medikamentai. Pirmiausiai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jie palengvina ligos simptomus, sumažina skausmą, uždegimą ir padeda lengviau atlikti kasdienius judesius. Jei tokio gydymo nepakanka, vėliau skiriami priešreumatiniai vaistai. Taip pat gali būti skiriama vadinamoji biologinė terapija, kuri nukreipta prieš uždegiminį procesą. Dar vienas gydymo būdas – steroidų injekcijos į sąnarius ir sausgysles. Visgi paskutiniai trys gydymo būdai turi rimtų šalutinių poveikių – jie stipriai sumažina imuniteto pajėgumą  ir žmogus lengvai gali susirgti rimta infekcija, tad ligos pradžioje stengiamasi rinktis saugesnius gydymo būdus.
• Chirurginis gydymas. Jei ligos procesas jau deformavo sąnarius, gali būti atliekamos įvairos būklę palengvinančios operacijos, tokios kaip klubo ir kelio sąnarių pakeitimas.

Svarbu suvokti, kad nors ši liga nėra iki galo išgydoma, žmogus gali gyventi pilnavertį, savarankišką gyvenimą. Nuosekliai laikantis gydymo plano liga gali būti sėkmingai kontroliuojama. Šios ligos atveju itin svarbu yra žmogaus kasdienės pastangos bei sėkmingas bendradarbiavimas su medikų komanda.