Kokius pavojus gali sukelti bitės ar širšės įgėlimas?

Gruodžio 06, 2013
+4
+5 -1

Šiltasis metų laikas neatsiejamas nuo iškylų gamtoje ir poilsio sode. Čia dažnai susiduriame su bitėmis, širšėmis, vapsvomis ar kamanėmis. Jei šie vabzdžiai mums įgelia, nudiegia stiprus skausmas ir nemalonūs pojūčiai gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Tačiau kartais bičių ar širšių įgėlimai gali sukelti kur kas rimtesnių nemalonumų. Tad ką reikėtų žinoti apie šių vabzdžių įgėlimus?

Ką daryti po įgėlimo?

Širšės, vapsvos ir kamanės po įgėlimo geluonies nepalieka. Tuo tarpu bitės palieka geluonį su nuodų maišeliu. Iš jo toliau skiriasi nuodai, tad labai svarbu jį greitai ir tinkamai pašalinti. Jei bandysite geluonį pašalinti jį suimdami, pavyzdžiui pirštų ar pinceto pagalba, jūs įspausite nuodus į savo organizmą. Tad patariama paimti peilį buku galu ir juo spausti odą šalia geluonies, kol pavyks jį pašalinti. Pašalinus geluonį patariama įgėlimo vietą dezinfekuoti spiritu ar dezinfekciniais tirpalais.

Vėliau ant pažeistos vietos rekomenduojama dėti ledo, tačiau norint nepažeisti odos jį būtina susukti į audinį ir kas 15 minučių daryti pertraukėles. Ledas padės nuslopinti pagrindinius simptomus – skausmą, patinimą ir niežėjimą. Stenkitės įgėlimo vietos nekasyti, nes tai tik padidins niežėjimą. Be to, į žaizdą galite įnešti užkratą.

Labai veiksmingi antihistamininiai tepalai, kurie ne tik mažina niežulį, bet ir slopina patinimą bei skausmą. Skausmą slopina ir tepalai su vietiniais anestetikais ar mentoliu. Jei skausmas vargina toliau, galima išgerti nesteroidinių priešuždegiminių vaistų. Beje, jei vabzdys įgėlė į ranką, rekomenduojama nuo jos nusiimti žiedus, apyrankes ir laikrodį.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų vabzdžių įgėlimai sukelia tik laikiną skausmą ir diskomfortą, tačiau kartais jie gali sukelti rimtų bėdų ar net baigtis mirtimi. Dėl šios priežasties labai svarbu anksti pastebėti alerginės reakcijos simptomus ir greitai gauti medicininę pagalbą.

Vabzdžių įgėlimai gali būti pavojingi ir nealergiškiems žmonėms. Visada pavojinga, jei vabzdys įgėlė į kaklą ar patekęs į burną, nes šiose srityse atsiradęs patinimas gali spausti kvėpavimo takus. Šie įgėlimai ypatingai pavojingi vaikams, nes jų kvėpavimo takai yra siauresni bei maži vaikai jautresni nuodams. Tokiu atveju geriau nerizikuokite ir vežkite vaiką tiesiai į ligoninę, nes pilnai užsidarius kvėpavimo takams mirtis ištinka per kelias minutes.

Maždaug 1 iš 700 žmonių yra alergiškas vabzdžių įgėlimams. Beje, net pusė nuo vabzdžių įgėlimų mirusių žmonių iki tol nežinojo, kad jie alergiški. Kadangi bičių ir širšių nuodų sudėtis skiriasi, žmogus gali būti nejautrus bičių įgėlimams, tačiau alergiškas širšių nuodams ir atvirkščiai. Tai, ar esate jautrus vabzdžių įgėlimams galite sužinoti atlikę alerginius tyrimus.

Kai žmogui įgelia vabzdys, kuriam jis alergiškas, įvyksta įvairaus sunkumo alerginė reakcija. Ši reakcija dažniausiai pasireiškia per pirmą valandą po įgėlimo. Sunkios reakcijos pasireiškia beveik iškart. Dažniausiai alerginei reakcijai būdingas išplitęs patinimas ir dilgėlinė. Sunkesniais atvejais patinimas labai išplinta, tinsta veidas ar liežuvis, darosi sunku kvėpuoti, gali atsirasti pilvo diegliai, vėmimas ar viduriavimas. Sunkiausia alerginė reakcija vadinama anafilaksiniu šoku, o jo metu smarkiai krenta kraujo spaudimas, dažnai žmogus praranda sąmonę ir gresia mirtis.

Tad jei po įgėlimo atsiranda viso kūno reakcija, ypač jei trūksta oro, iš karto kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba važiuokite tiesiai į priėmimo skyrių. Jei po įgėlimo žmogus praranda sąmonę, patikrinkite, ar yra kvėpavimas ir pulsas, o jų nesant pradėkite gaivinimą. Jei turite, būtinai suleiskite adrenalino. Žmonėms, kurie alergiški vabzdžių įgėlimams, patariama su savimi visada nešiotis adrenalino švirkštą, nes sunkių reakcijų metu jis gali išgelbėti gyvybę. Kaip ir kada jį naudoti jums paaiškins šeimos gydytojas.

Ar įmanoma tapti mažiau alergiškam?

Specifinė imunoterapija yra gydymo metodas, kurio metu žmogui į poodį suleidžiamos labai mažos alergeno dozės ir taip jo imuninė sistema tarsi pripratinama prie šio alergeno. Yra nedidelė tikimybė, kad ši procedūra sukels anafilaksinę reakciją, tad ji atliekama prižiūrint gydytojui. Dažniausiai viena procedūra trunka apie pusę valandos, o ją kartoti reikia kas 6 – 8 savaites. Po truputį alergeno dozės vis didinamos, o visas gydymas trunka apie 3-5 metus. Manoma, kad baigus gydymą bitės įgėlimas net 80 – 90% žmonių nebesukelia sisteminės reakcijos, o likusiems ši reakcija būna gerokai silpnesnė.

+4
+5 -1
  • Vabzdžių įgėlimas

Susiję straipsniai

    Siųsk savo nuomonę

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *